Ketvirtadienį sausakimša auditorija sutiko žinomą žurnalistę, garsią televizijos laidų kūrėją ir vedėją, prodiuserę, charizmatišką moterį Editą Mildažytę. Renginys, kurį suplanavo Literatūros fakultetas, o susitarė dekanas Jonas Kirtiklis, pranoko lūkesčius – net didžiausi skeptikai neslėpė besidžiaugią susitikimu.
MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė, pristatydama viešnią, vardino populiariausias jos sukurtas laidas, televizijos filmus ir išskyrė svarbiausią bruožą – grožio ir gėrio sklaidą. Tuo pačiu rektorė negailėjo pagyrų ir susirinkusiai auditorijai, įvardindama MČTAU klausytojus ypatingu reiškiniu bei paprašydama žurnalistės sukurti televizijos laidą apie tai. E. Mildažytė taip pat neslėpė emocijų, skubėjo fotografuoti gausų klausytojų būrį, prisipažino atsakingai ruošusis ir specialiai pasipuošusi.
Pasidalinusi komplimentais vyriausiajai susitikimo dalyvei Vilijai Jurėnienei, žurnalistė papasakojo apie pažintis su įdomiais vyresnio amžiaus žmonėmis, apie jų išskirtinį požiūrį į amžėjimą, pasirengimą senatvei. Ypatingų pažinčių padovanojo ne tik darbas kuriant televizijos laidas, todėl ji vieną po kitos žėrė nuotaikingas istorijas apie žinomus menininkus, aktorius ir iš to vis išspausdama išmintingų patarimų. Svarbu protingai išnaudoti susidariusias aplinkybes, taip atsirasią privalumų.
Pasisukus pokalbiui apie sunkius išgyvenimus, Edita nuoširdžiai dalijosi patirtimis, kaip įveikti juodžiausius periodus, išgyventi netektis ir neprarasti savęs. „Kai tau nebelieka nieko, lieka tavo paties sąmonė“, - citavo Viktorijos Daujotytės mintį.
Kalbėdama apie kartų skirtumus, žurnalistė minėjo valdžios ir visuomenės netinkamą požiūrį į vyresnio amžiaus žmones, stinga elementaraus dėkingumo. „Tie vaikai, kurie augo lūžio sąlygomis, dabar politikoje. Virsmai išjudino ir vertybes“, - kalbėjo žurnalistė. Ir užbaigė kaip visada nuotaikingai: “Tai politikų problemos, o mūsų biznis – išgyventi.“
Nuoširdūs ir jautrūs vaikystės prisiminimai, atvirai ir linksmai papasakotos šeimos istorijos, vertos serialo scenarijaus, spalvingi artimiausių žmonių paveikslai, pirmosios žurnalistinio darbo patirtys, pasakojimai apie žmones, vienaip ar kitaip įsirėžusiais jos gyvenime nejučia tirpdė susitikimo laiką. Tačiau dar svarbu buvo išgirsti ir apie žurnalistiką, kuri atgimimo laikais išsivadavusi iš partinės priklausomybės, šiandien priklauso nuo pinigų arba kitokių konjunktūrų. „Visada lieka kiekvieno žmogaus atsakomybė, - sakė E. Mildažytė, - kiekvienam yra galimybė padaryti tai, ką gali aplink save.“
Kalbėtasi apie viešumo pasekmes ir drąsą, apie autorystės problemas ir plagijavimą, apie viešai skelbiamas nuomones bei diskusijas, į kurias žinoma žurnalistė nesivelia. Prisiminti ir beprasmiški ginčai dėl poeto Justino Marcinkevičiaus, kurio asmenybės ir kūrybos vertės bei reikšmės nepavyksta sumenkinti. „Tiesa ir drąsa žmogų išlaisvina, - sakė ji. - Jei turi principus, stuburą vis tiek išgyvensi. Man nereikia veltis į viešas diskusijas, savo požiūrį galiu išreikšti kurdama laidas.“
Įdomu buvo klausytis originalių minčių ir apie Europos, ir mūsų valstybės problemas, apie konservatyvizmo ir liberalizmo būtinybę būti kartu.
Kalbėtasi ir labai rimtomis temomis, ir pasidalinta nuotaikingais bei žaismingais patarimais, kodėl šalia E. Mildažytės visada yra vyras. Toks susitikimas tik iš televizijos ekrano pažįstamą žmogų dar labiau atskleidžia ir priartina. Ypatingas E. Mldažytės humoro jausmas, stebinantis intelektas, pasakotojos talentas ne vieną sužavėjo, buvo įdomu klausytis, semtis žinių.
Lilija Smalakienė
Rasos Pakalkienės Vaclavo Svidinsko nuotraukos
