Meninio ugdymo fakulteto (MUF) renginiams ypatingos reklamos nebereikia – susidomėjusių ir besidžiaugiančių pasirodymais nestinga. Ne išimtis ir pastarojo pirmadienio renginys „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“. Jau nuo ryto MČTAU koridoriuose pasirodę spalvingais persirengėliais virtę MUF romantinio muzikavimo ansamblio „Romantikai“ ir skaitovų grupės dalyviai žadino smalsumą. Užgavėnės prasidėjo.
Kol tradiciniai Užgavėnių personažai ramiai susėdo auditorijos pakraštyje, fakulteto dekanė Izabelė Janina Bražiūnienė nuotaikingai pasveikino pavasario belaukiančius ir pristatė žurnalistę, etnologę, tautosakininkę Gražiną Kadžytę. Etnologė aiškino šios šventės pavadinimo reikšmę, dairėsi po kitų Europos šalių panašias tradicijas, nuvedė iki XV a. Lietuvos didikų rengtų karnavalų, žvilgtelėjo ir į liturginio kalendoriaus ypatumus, buvusias ilgąsias Užgavėnes, Senųjų Užgavėnių sekmadienį bei priminė Gavėnios laikotarpio ypatumus.
Tiek Europos šalių tradicijose, tiek mūsuose riebiam ir sočiam valgymui skirta daug dėmesio. Tad ir mūsuose mėsėdo laikas buvęs nuo Kalėdų, su kiaulės galva ant stalo iki Užgavėnių su riebiu šiupiniu ir kiaulės uodega. Blynai į Užgavėnių tradiciją atėję iš rytinės Lietuvos vėliau.
Įdomi ir Užgavėnių personažų atsiradimo istorija – žmonės reagavo į aktualijas. Tad tarp kaukių: laukiniai ir naminiai gyvūnai, anapusinio pasaulio atstovai – laumės, raganos, velniai, kitokie žmonės, kurie gyvenimą užpildydavo arba įnešdavo sumaišties – žydai, čigonai, vengrai, daktarai, žandarai… Užgavėnės, kaip Velykų šauklys, reikšdavo ir apsivalymą, tad kartu su More sudegdavo ir nusibodusi žiema, ir ydos, ir visas blogis. Etnologė ne tik pakomentavo šios dienos persirengėlių kaukes, bet ir pagyrė už išradingumą.
Užgavėnės reiškia užsigavėti – ne tik atsivalgyti, bet ir atsidūkti, atsišėlti. Tad persirengusių Užgavėnių tradicinių personažų drabužiais ir kaukėmis teatralizuota programa „Užgavėnių šėlionės“ buvo laiku, vietoje ir labai įspūdinga.
Suskambus dainai „Šalta žiema šalin eina, jau pavasaris ateina“ kilo būrys linksmų kaukių ir suko tradicinius ratelius, dainavo ir vėl šoko, o šokiai su vaidinimais, pasierzeliojimais ir net „imtynėmis“, dainos su scenos vaizdeliais. Atmosfera kaito, žiūrovai plojo, juokėsi ir mielai būtų prisijungę kartu šėlti.
O riebiausią tašką Užgavėnių šėlsme padėjo rektorė Zita Žebrauskienė su komanda, įnešusi į auditoriją kalną blynų. Žiūrovams užteko, o programos dalyviams liko pyragas.
Šėlionių dalyviai dar pozavo bendrai nuotraukai bei susėdo prie arbatos atsipūsti.
Po pasirodymo ne vienas iš žiūrovų stabtelėjo pagirti ir padėkoti. Ir etnologė G. Kadžytė pagyrė išmoningai sudėliotą programą.
Tikrai reikėjo išmonės, kad pasirodymas turėtų siužetą, pasakotų istoriją. MUF dekanė repertuarą rinko iš savo aruodų, nes pati yra dainavusi ne viename ansamblyje, rinko iš jau turimo „Romantikų“ repertuaro, kuriame per 300 dainų ir 20 teminių programų. Taip ir sudėliojo apgalvojant, kad tiktų, kad ko pokštaujant neužgautų, kad patiems smagu būtų ir žiūrovams įdomu.
Išmonės netrūko, patys pasirinko savo kaukes ir personažus, derino, kad nesikartotų. Ir triūso įdėjo – repeticijos rengtos dukart per savaitę. Kai prodekano prof. Antano Kiverio paprašė pabūti arkliu, tas pasakė: “Gerai, aš atvažiuosiu su ratais“. Visi galvojo, kad tai - pokštas. Bet prodekanas mėgsta siurprizus. Jis maišuose susinešė ratų detales, instrumentus ir koridoriaus gale sumontavo ratus. Taip nustebinęs ir saviškius, ir žiūrovus.
Etnologė G. Kadžytė minėjo, kad Užgavėnės yra kūryba. MUF „Romantikai“ ir skaitovai pasirodė tikrai esą kūrybingi. Tai jų trečios Užgavėnės, bet ypatingai linksmos ir nepakartojamos. Taigi, su jų ta puikia nuotaika – į pavasarį.
Lilija Smalakienė
Rasos Pakalkienės, Vytauto Vasiliausko ir Vaclavo Svidinsko nuotraukos