Psichologijos fakulteto rengiamos paskaitos visada sutraukia daug klausytojų. Didžioji auditorija vos sutalpino susidomėjusius susitikimais su žinoma žurnaliste, komunikacijos eksperte ir dėstytoja, televizijos laidų ir filmų kūrėja, knygų autore Dalia Kutraite. Ir pirmoji lektorės paskaita „Komunikacija kitaip. Viskas priklauso nuo požiūrio“, ir antroji „Pakeisk mintis – pakeisi gyvenimą…“ buvo skirta išsiaiškinti, kas mums trukdo gyventi ir gerai jaustis.
Neretam rytas prasideda nuo minčių apie tuoj užklupsiančius rūpesčius, sunkumus. Nuo tų minčių jau iškart gali pasijusti nelaimingas ir pavargęs. Panašiais pavyzdžiais pirmąjį susitikimą žaismingai pradėjo Dalia Kutraitė, tuo pačiu parodžiusi, kad galima viską vertinti ir kitaip. Akcentuodama nusiteikimo svarbą, nuotaikingą istoriją apie skrybėlaitę lektorė pakartojo ir antrajame susitikime. Kalbėta, kaip mus veikia neigiama informacija, ir kokia ypatinga minties galia. Pasirodo, mūsų mintys mūsų DNR veikia ir per atstumą. Lektorė priminė akademiko Jurgio Brėdikio išmintį. Įtaigiomis istorijomis, žaismingais pasakojimais iš darbo televizijoje patirties Dalia Kutraitė praskaidrino rimtus kalbėjimus apie blogas žinias. Per abu susitikimus ne kartą pasirėmė savo patirtimi COVID’o pandemijos metu, kai 20 karantino dienų praleido įkalinti kruizinio laivo kajutėje. „Džiaugiuosi supratusi, kad net kalint mažame kambarėlyje galima patirti gyvenimo pilnatvę, nes, pasirodo, svarbiausieji dalykai vyksta ne aplink mus, o mumyse pačiuose“, - kartojo lektorė. Savo patyrimais patvirtindama: mes negalime pakeisti gyvenimo aplinkybių, bet galime pakeisti požiūrį į jas.
Ypatinga televizijos laidų kūrėjos patirtis leido pažinti daugybę žmonių. Ji sakė, kad tie žmonės, kurie daugiau iškentėję, moka džiaugtis gyvenimu, jaučiasi laimingesni. Nepaprastos jos laidų „Kalbina Dalia Kutraitė“ herojų biografijos ir ypatingi jų požiūriai tapo iškalbingais pavyzdžiais, kaip veikia geros mintys. Ypatingas 90-metės Eleonoros Černeckienės, žinomo diplomato Voldemaro Černeckio žmonos, požiūris be keršto, be pykčio, net praradus mylimą vyrą, su penkiais vaikais iškentėjus 17 metų tremties Sibire. Ir kiti jos laidų herojai - monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, vieniša dzūkė iš trobelės tarp miškų, kuri į savo audinį įaudžia Ravelio „Bolero“, geriausi kitokio požiūrio į įvykius pavyzdžiai.
Ir herojų patirtys, ir D. Kutraitės išgyvenimai, kai kelionėje prie Kretos salos šešioliktą plaukimo dieną tapo viruso apsėstu laivu, pilnu keleivių iš viso pasaulio, nebežinančių, kas jų laukia ateityje, yra savitos pamokos. Pasirodo, reikia dėkoti ir už blogus įvykius. Priminta ir gerų linkėjimų prasmė.
Užduočių gavo ir klausytojai. Antrąjį susitikimą visi pradėjo nuo komplimentų, nuo jų net oras auditorijoje pasikeitęs. Prisipažinusi, kad mėgsta kalbinti žmones, ne kartą ragino pasidalinti teigiamais potyriais, savo norais, išskirti savo amžiaus privalumus.
„Mes galime valdyti mintis, - sakė D. Kutraitė, - nors kūnai silpsta, siela gali stiprėti“. Pradėti reikia nuo to, ką noriu padaryti, o ne to, ko negaliu padaryti, mes turime galią apsukti tai, kas nepatinka, ir padaryti taip, kad patiktų. Ir kasdienybės juoduliai virs šviesos blyksniais.
Lektorė dėkodama džiaugėsi susitikimais, sakė jiems besiruošdama daug išmokusi. Klausytojai galėjo įsigyti autorės knygų. Deja, jų pritrūko. Tad pažadėta dar susitikti.
Lilija Smalakienė
Autorės nuotraukos