MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto studentai Užgavėnių dieną dalyvavo paskaitoje ,,Vėžio ir imuninės sistemos sąveika, navikų imunoterapija", kurią skaitė gydytojas onkoimunologas dr. Marius Strioga.
Žmogaus imuninė sistema saugo organizmą nuo kenksmingų aplinkos, ir ne tik, veiksnių: mikrobų, ne mikrobų, virusų, parazitų, bakterijų, pirmuonių, grybelių, nuo fizinio poveikio, nuo paplitusių baltymų ar navikinių ląstelių. Deja, gyvos vėžio ląstelės imuninė sistema pažinti negali.
Dr. M. Strioga vaizdžiai supažindino klausytojus su pakitusių ląstelių įtaka vėžio formavimuisi. Pristatė imunoterapijos gydymą Lietuvoje, kurį ne visada galima taikyti esant vėžiniams pakitimams, nes kartais ji gali būti kenksminga.
Taip pat supažindino su onkolizinės terapijos vaistais, kurie leidžiami į vėžio ląsteles; kartais taikomą gydomąją vakcinaciją. Lektorius pažymėjo, kad yra žmonių, kurie turi imuniteto sutrikimų, imunodeficitą – jis gali pasireikšti ir nuo gimimo, ir gali būti įgytas vėliau. Tokie žmonės turi daug didesnį polinkį sirgti vėžiu, nes jų imuninė sistema veikia nevisaverčiai. Tačiau tokių žmonių nedaug, o vėžys plinta ir tarp tų, kurie turi visiškai normalią imuninę sistemą.
Vis dėlto kiekvieno žmogaus imuninės sistemos potencialas atpažinti grėsmes skiriasi. Vieni žmonės gali būti imlesni vienoms virusinėms infekcijoms, kiti – kitoms. Vieni žmonės gabūs matematikai, kiti - menui, treti - sportui. Taip yra ir su imunine sistema. Kai vėžys atsiranda žmogui, kuris turi normalią imuninę sistemą, tai yra ne imuninės sistemos kaltė, bet vėžio ląstelių gudrumas. Jos sugeba apgauti imuninę sistemą.
Imuninė sistema, pasak pašnekovo, yra labai gerai organizuotas kūno darinys, ir paklūsta visiems organizmo reguliavimams. Tačiau vėžys toks nėra, navikinės ląstelės nepaklūsta organizmo reguliavimui. Be to, joms būdingas genetinis nestabilumas. Vadinasi, navikinėse ląstelėse daug greičiau kaupiasi atsitiktinės mutacijos, suteikiančios pranašumo prieš imuninę sistemą. Vėžys yra nevaldomas, savanaudiškas ir saviveikla užsiimantis darinys.
Kaip atsiranda vėžys? Žmogaus ląstelės turi nuolat atsinaujinti, dėl to jos dauginasi. Kiekvieno dauginimosi metu, kaip aiškina daktaras, įvyksta klaidų. Didžioji dalis jų ištaisomos paties organizmo, bet kitos klaidos lieka, taip kaupiasi mutacijos. Jei ląstelėje susikaupia tam tikras mutacijų rinkinys ir paverčia ją autonomiška, galinčią daugintis, atsiranda navikinės ląstelės. Įrodyta, kad, norint išvengti vėžinių ligų, gali padėti fizinis aktyvumas. Tad ir vyresniame amžiuje fizinis aktyvumas yra itin svarbus, nes padeda organizmui reaguoti į naujas grėsmes.
Fizinis aktyvumas dažnai klaidingai sulyginamas su sportu. Fizinio aktyvumo nauda nenuginčijama. Jis stimuliuoja augimo procesus, tobulina judėjimo ir atramos aparato funkcijas: didėja raumenų masė, pakinta sąnarių ir raiščių tamprumas, sustiprėja kaulai, kurie tampa atsparesni lūžiams, lavėja ištvermė, lankstumas ir kitos fizinės ypatybės.
Taip pat gerėja širdies ir kaulų raumenų kraujotaka, ištvermė (mažėja nuovargis); mažėja cholesterolio kiekis kraujyje; aterosklerotinių plokštelių kiekis arterijose; riebalinio audinio bei gliukozės kiekis kraujyje.
Tarp sveikatai turinčių įtakos veiksnių, kuriuos pats žmogus gali kontroliuoti, yra būtent fizinis aktyvumas. Nepamirškite to!
Kasdien pusvalandis aktyvaus judėjimo sumažins riziką susirgti ir sustiprins norą gyventi sveikiau. Viktorija Montvilienė, MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė
Siigitos Eimutienės nuotraukos
