Tarp vaizdo ir buvimo

Nuotraukų buvo tiek, kad net sunku jas visas aprėpti. Bet kai pradėjau jas peržiūrinėti, supratau, kad vien nuotrauka – dar ne pasakojimas. Tik vaizdas. O aš norėjau daugiau. Todėl nusprendžiau – atsisakyti „pagrindinio teksto“ idėjos. Neberašyti vieno bendro aprašymo, o leisti, kad kiekviena nuotrauka kalbėtų atskirai. Kad kiekviena taptų mažyte istorija.

Tai nebuvo lengva.

Mintis, kad kiekviena nuotrauka turi pasakoti, gimė iš tam tikros vidinės kantrybės. Ir net kančios. Ne viskas susikuria greitai. Kai kurios idėjos bręsta lėtai, kaip uogos pavėsyje. Bet kai pradedi matyti, kaip iš nuotraukų pamažu ryškėja pasakojimas – tai veža. Tai gydo.

Ir štai klausimas, kuris vis kirba galvoje: o tai kas aš – turistas ar keliautojas? Turistas žiūri. Keliautojas – mato.

Turistas spaudžia mygtuką, kad įamžintų. Keliautojas – sustoja, kad suprastų. Kartais aš pagaunu save darant viena, bet trokštant kita. Spaudžiu mygtuką, bet mintyse vis tiek ieškau prasmės: ką šis vaizdas reiškia? Ką jis sako? Kodėl jis mane sujaudino?

Gal aš esu abiejų derinys.

Bet po šios liepos – labiau keliautojas. Nes noriu, kad nuotrauka kalbėtų. Kad kelionė augintų. Kad kiekvienas sustojimas būtų truputį daugiau nei vieta – kad jis būtų išgyventas laikas.

Ir dabar, kai liepa jau palikta už nugaros, laukiu naujų kelionių.

Ne tik naujų vaizdų. Laukiu naujų klausimų, naujų žmonių, naujų istorijų, kurias ne tik nufotografuosiu, bet ir leisiu joms kalbėti pačioms.

Čia nuotraukos iš liepos 19 d. susitikimo su naujuoju Barbaros Grygutis kūriniu.

Arvydas Žukauskas

Autoriaus nuotraukos