
Apie knygas, istoriją, moteris Lietuvos istorijoje ir pavasarį
Susitikimas su istoriku Eimantu Gudu bei žurnaliste Žilvine Petrauskaite ir knygos „Ambicingos ir įtakingos“ pristatymas. Toks lakoniškas pranešimas buvo paskebtas apie pirmadienį Meninio ugdymo fakulteto organizuojamą renginį. Žinoma, ir su priminimu apie eilėraščius ir „Romantikų“ dainas. Tačiau tos pusantros valandos turinys taip prasmingai užsipildė, kad klausytojai išsinešė ne tik naujų negirdėtų žinių, knygų su autografais, bet ir puikios nuotaikos užtaisą dienai, gal net savaitei. „Tik trečiojo amžiaus universitete taip smagu gali būti“, - pagavusi auditorijos nuotaiką apibendrino rektorė dr. Zita Žebrauskienė.
Pristatydama svečius Meninio ugdymo fakulteto dekanė Izabelė Janina Bražiūnienė nedaugiažodžiavo. Ir to nereikėjo, nes knygų autorė, žurnalistė, redaktorė Ž. Petrauskaitė papasakojo apie kūrybinio tandemo su istoriku E. Gudu susikūrimą ir skaitytojų įvertinimo sulaukusias pirmąsias dvi knygas. Leidėjų iš „Alma litteros“ mintis išleisti knygą visuomenei apie lietuvių didikus išsipildė su kaupu – vos pasirodžiusi knyga „Mėlynas kraujas“ apie penkias penkias įtakingiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gimines, buvusias neatsiejama Europos elito dalimi, sulaukė didžiulio susidomėjimo. Panašus likimas ištiko ir antrąją jų knygą „Gedimino kraujas“ apie Lietuvos valdovų Gediminaičių dinastiją ir 112 vyrų ir moterų likimus. O trečioji jų knyga “Ambicingos ir įtakingos” – apie 35 ryškiausių istorinės Lietuvos didikių likimus – dar nauja.
Buvo įdomu klausytis charizmatiško, užsidegusio tuo, kuo domisi, istoriko rašytojo E. Gudo gyvo pasakojimo su smagiomis istorinėmis detalėmis, istoriniuose šaltiniuose rastomis tuomečio gyvenimo smulkmenomis. Įkvepiantis kūrybingo mokslininko požiūris į istoriją ir poreikį dalintis žiniomis, jo patriotizmas. Apie istoriją reikia rašyti viską, sakė istorikas. Buvo įdomi kelionė, kuriai iškalbingais klausimais istorikui vadovavo Ž. Petrauskaitė. Po kilmingųjų pasaulį, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų ir vėlesnių laikų istorinės Lietuvos aristokratų, tų šeimų moterų gyvenimus bei po kitas šalis, sekant jų likimų vingius. Juk gali būti, kad ir tarp MČTAU klausytojų yra tų garsių giminių palikuonių, nes, anot istoriko, Lietuva buvo bajoriškiausia valstybė Europoje.
Kalbėtasi apie ryškias, įtakingas aristokrates nuo XVI amžiaus, apie jų gyvenimą, kurį visuomenė joms tuo metu leido, apie ypatingus jų gebėjimus, priminta apie garsią ir gausią Radvilų giminę, kuriai atitikmenų nėra net Europos istorijoje, aprašytą ir ankstesnėse jų knygose, ir paskutinės Radvilienės – Tetos Stirnelės, likimą.
Moterų, buvusių vyrų ir istorijos šešėlyje, temai rezonavo ir meninė renginio dalis. Skaitovės Vaiva, Vilija ir Marija skaitė įvairių autorių eilėraščių apie moteris, Erminija – savo kūrybos eiles apie Barborą Radvilaitę. Ir žinoma, pabaigoje – nuotaikingiausioji ir skambiausioji pavasariškai jausminga „Romantikų“ muzikinė programa.
Buvo galima įsigyti knygų, gauti autorių autografų.
Lilija Smalakienė
Autorės nuotraukos