
Cholesterolis – svarbi organizmui medžiaga
Gausiai susirinkusiai Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto Sveikos gyvensenos fakulteto studentų auditorijai lektorė Virginija Mikalajūnienė ("Alpen Pharma Lietuva atstovė") pristatė paskaitą-diskusiją „Cholesterolio įtaka sveikatai”.
Cholesterolis yra į riebalus panaši medžiaga, randama kiekvienoje organizmo ląstelėje, dalyvaujanti daugelyje biologinių procesų. Padidėjęs ir sumažėjęs cholesterolio kiekis yra vienodai kenksmingas organizmui, bet sukelia skirtingas sveikatos problemas. Cholesterolio nauda organizmui: būtina statybinė medžiaga ląstelių augimui, tulžies gamybai, riebalų išsiskyrimui, taip pat smegenų veiklai. Apie 20 proc. cholesterolio į organizmą patenka su suvartojamu maistu, 80 proc. cholesterolio pasigamina kepenyse. Cholesterolis skirstomas į keletą rūšių: blogasis cholesterolis – mažo tankio, susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis ir aterosklerozės plokštelių susidarymu arterijų sienelėse. Gerasis cholesterolis – didelio tankio cholesterolis. Jis valo organizmo kraujagysles, šalina blogąjį cholesterolį.
Trigliceridai – nors techniškai tai nėra cholesterolis, šie riebalai taip pat yra svarbi kraujo lipidams. Nors trigliceridai nėra naudingi organizmui, jų buvimas visada susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis. Mažo cholesterolio kiekio kraujyje rizika: nevaisingumo, cukrinio diabeto, osteoporozės problemos, insulto rizika. Aukšto cholesterolio kiekio kraujyje rizika: kraujagyslių vidinėje sienelėje susiformuoja įtrūkimai, juose nusėda blogojo cholesterolio molekulės, atsiranda uždegiminiai židiniai, vystosi aterotomos, skatinamas aterosklerozės vystymasis.
Dažniausiai kraujo lipidogramoje nustatomi gerojo, blogojo cholesterolio, trigliceridų kiekiai. Cholesterolio kiekio normos yra skirtingos vyrams, moterims, keičiasi priklausomai nuo žmogaus amžiaus, tačiau cholesterolio kiekiui būdinga savybė – jis gali keistis, didėti arba mažėti. Reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje padeda:
– racionali mityba (pakankamas kiekis vaisių, daržovių, uogų, riešutų, sėklų, grūdų, žuvų, bet vengtina vartoti mėsą, sočiuosius riebalus, kepinius, transizomerus). Norint sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, derėtų valgyti avižas, žalias lapines daržoves, riešutus, sėklas, pupeles, sojų pieną,
– aktyvi fizinė veikla, ne mažiau kaip pusvalandį kasdien (vaikščiojimas, plaukimas, dviračių sportas, ypač vertingi pritūpimai),
– rūkymo atsisakymas,
– lėtinio streso valdymas,
– medikamentinis gydymas.
Šeimos gydytojo skiriami vaistai nuo padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje turi būti vartojami nurodytu režimu. Nutraukus vaistų vartojimą, cholesterolio kiekis vėl pradeda didėti. Maisto papildai cholesterolio kiekio nesumažina. Vegetarinę mitybą praktikuojantiems asmenims padidėjusį cholesterolio kiekį gali sukelti kepenų ligos, ilgalaikis stresas, paveldimumas.
Cholesterolio natūralūs šaltiniai: nors gaminamas kepenyse, bet dalį jo gauname su maistu, ypač su gyvūninės kilmės produktais, tokiais kaip mėsa, kiaušiniai, pieno produktai.
Kai cholesterolio kiekis kraujyje yra per didelis, jis gali kauptis kraujagyslių sienelėse ir padidinti širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip infarktas ar insultas, riziką. Norint to išvengti, būtina tikrintis cholesterolio kiekį ir būtinai laikytis sveikos gyvensenos principų.
Parengė Rita Sadūnaitė, MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto Tarybos narė
Sigitos Eimutienės nuotraukos