Daina tautą budina ir stiprina

Lietuviška daina visais laikais buvo ne tik meninė saviraiškos forma, bet ir tautos stiprybė. Ji padėjo išsaugoti kalbą, kultūrą ir tautinę tapatybę net sunkiausiais istorijos laikotarpiais. Dainos vienijo žmones, stiprino jų tikėjimą laisve. „Daina yra tautos įteisinimas ir pašlovinimas. Dainos žodžių grožis, jų poetika žadina emocijas. Dainose žodžiai skamba jautriau. Ne veltui Maironis norėjo, kad jo eilės būtų išdainuojamos,“- sakė prof. Rita Aleknaitė–Bieliauskienė. XIX amžiuje, kai Lietuva buvo Rusijos imperijos valdžioje, dainos tapo vienu iš būdų perduoti tautinę savimonę ir meilę Lietuvai iš kartos į kartą. Kalbėdama apie tai profesorė istoriškai pažvelgė į mūsų tautos šimtmetį, priminusi pirmuosius slaptus tautiškus susibūrimus caro imperijos metais ir budinamą tautiškumą tarpukariu inteligentų arbatvakariuose. „Daina buvo uždaryta, kol laisvo žodžio galimybė atsirado“, – sakė profesorė. Kompozitorius Juozas Naujalis subūrė dainos draugiją, organizavo chorą.  Profesorė papasakojo ir apie vieną iš svarbiausių tarpukario kultūros įvykių, padėjusių sustiprinti tautinę savimonę ir chorinės muzikos tradiciją, 1924-jųjų metų šventę „Dainos diena“, surengtą Kaune. Šventė buvo įkvėpta Baltijos šalių chorinių tradicijų, Latvijoje tokios šventės vyko dar XIX amžiuje. Pirmoji šventė buvo labai įspūdinga tuo laikmečiu: dalyvavo apie 3000 dainininkų, susirinko apie 80 chorų iš visos Lietuvos. Tada dainavo Juozo Naujalio „Lietuva brangi“, Česlovo Sasnausko „Kur bėga Šešupė“ ir senąją liaudies dainą „Ant kalno mūrai“.

Dainos skambėjo po pasaulį, išeivijoje labiausiai saugojo dainas, nes dainos padėjo ir kalbą išlaikyti.  Dainos vienijo žmones, stiprino jų tikėjimą laisve ir skatino kovoti už nepriklausomą Lietuvą. Profesorė kalbėjo ir apie dabarties problemas, apie muzikinio ugdymo poreikį, apie dainavimo poveikį kognityvinėms funkcijoms, apie muzikos klausymo ir kultūros pažinimo svarbą.

Muzika ir daina mums būtina. Tokią išvadą galėjo pasidaryti ir gausiai susirinkusi auditorija. Nes renginyje nuskambėjo ir ypatinga muzikinė dovana –  žinomų atlikėjų smuikininko Andriaus Krevnevičiaus, violončelininko  Valentinas Kaplūno bei prof. Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės koncertas. Skambėjo 4 M. K. Čiurlionio pjesės ir G. Kuprevičiaus kūrinys „Čiurlioniui“ ir klausytojų vaizduotę skatinantys profesorės komentarai apie Čiurlionio paveikslus. Jautrų J. Massenet kūrinį „Elegija“ prof. Antanas Kiveris paskyrė žuvusiems kovose už Lietuvos laisvę. Lietuviškų dainų puokšte šventinį pasibuvimą vainikavo vokalinis ansamblis „Ave Musica“. Kaip įprasta bendrai dainai įkvėpta dainininkų jungėsi ir visa auditorija.

Dėkodama svečiams Meninio ugdymo fakulteto dekanė Izabelė Bražiūnienė sakė, kad toks profesionalų pasirodymas MČTAU auditorijoje pirmą kartą ir leido pasijusti kaip Filharmonijos salėje.  Glėbį pavasariškų ir šventinių linkėjimų perdavė ir rektorė dr. Zita Žebrauskienė. Švęskime laisvę ir Lietuvą. Ir dainuokime.

Lilija Smalakienė

Autorės nuotraukos