Diskutuota, kaip ginti europietišką demokratiją

Šį rudenį Lietuvoje artėjant dar vieniems – Seimo rinkimams – apklausų rezultatai ir toliau siunčia įspėjančius signalus: radikalių politinių jėgų reitingai pastebimai kyla, teigia diskusijos organizatoriai. Ir kaip konstatuojama 2024 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje, tikėtina, kad Rusijos vykdoma informacinė politika tik agresyvės, o informacinių atakų kampanijos Lietuvoje paveiks didelę visuomenės dalį; bus siekiama bauginti visuomenę, stiprinti nepasitikėjimą institucijomis ir trikdyti paramos tiekimą Ukrainai.

Tad derėtų turėti Lietuvos ir Europos vertybių gynimo strategijos ar veiksmų planą ir kovą už demokratiją koordinuojančią instituciją. Todėl Europiečių judėjimas (asociacija „European Movement Lithuania”) pakvietė ekspertus, visuomenininkus bei žiniasklaidos atstovus į diskusiją, skirtą aptarti būtinų veiksmų planui ginant Europos vertybes ir demokratiją

Įžanginį žodį tarė Laura Tatarėlytė, Europiečių judėjimo vykdančioji direktorė, apie šį tarptautinį judėjimą ir europietiškas vertybes nuotoliniu būdu kalbėjo Petros Fassoulas, „European Movement International generalinis sekretorius“.

Diskusijos moderatorius – Vykintas Pugačiauskas, LRT užsienio naujienų redaktorius, kiekvieno dalyvio prašė pasakyti savo nuomonę diskusijos tema.

Romas Švedas, Europiečių judėjimo valdybos narys, nuotoliu kalbėjo apie problemas, dėl kurių rengta diskusija. Pirma, mes pamiršome Europos vertybes. Antra, jos yra kryptingai ir sistemingai puolamos. Trečia, mes jų neginame arba tai darome per mažai ir fragmentiškai. Jis citavo Europos Sąjungos (ES) sutarties 2 straipsnį, kuriame teigiama, kad Sąjunga grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms.

Daiva Jakaitė, Europos Parlamento (EP) biuro Lietuvoje vadovė, sakė apie EP 2020 metais įsteigtą specialų komitetą, kuris nagrinėja grėsmes demokratijai, tarp jų ir kibernetines. Ir kad EP deda daug pastangų kovojant su dezinformacija.

Marius Vaščega, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas, sutiko su tuo, kad Europos vertybės vis labiau puolamos. Tačiau sakė, kad pačias vertybes gerai žinome ir analizuojame. O demokratijos nedraugai akcentuoja ekonomiką, tai yra dešrą iškelia prieš laisvę. „Tačiau galiausiai, kai nebėra laisvės, nelieka ir dešros“, – patikino M. Vaščega.

Plk. Artūras Jasinskas, Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Atsparumo hibridinėms grėsmėms grupės vadovas, sakė, kad ES stebi platesnį poveikį demokratijai, hibridines grėsmes, kuria atitinkamas struktūras. „ES vertybės yra ir mūsų, Lietuvos vertybės“, – pažymėjo jis. Ir kad reikia apie tai daugiau kalbėti.

Saulius Spurga, Mykolo Romerio universiteto docentas, teigė, jog demokratija Lietuvoje – ne tik vertybė, bet ir tapatybė, ir jog Lietuvos visuomenė per 30 metų labai subrendo. “Demokratija prasideda nuo savivaldos, kokias teises piliečiai turi savivaldoje? Gal reikėtų padaryti auditą ir pažiūrėti?“, – klausė ir siūlė jis.

Irmina Matonytė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Pasaulio politikos mokslo grupės profesorė, sakė, kad Lietuvos visuomenė gana brandi. „Grėsmių atpažinimas ir atsparumas grėsmėmis yra svarbūs dalykai, bet ši grandinė dar neveikia. Hibridinės grėsmes žmonės atpažįsta, bet nelabai žino, ką daryti“, – mano profesorė.

Kaip teigė Vytautas Bruveris, agentūros ELTA vyr. redaktorius, politinės partijos, kurios turi iškabą, kad atstovauja demokratijai, nieko nepasieks, kol neatras naujo autentiško kalbėjimo su visuomene. „Jos ir toliau pralošinės rinkėjus, kol neras, kaip atnaujinti dialogą su visuomene. Kad žmonės pajustų, jog tai yra tikra, tam reikia visai kitos kalbos“, – įsitikinęs žiniasklaidos atstovas.

Anot Rasos Lukaitytės-Vnarauskienės, DELFI vyr. redaktorės, socialiniuose tinkluose žmonės įprato gauti paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus. Institucijos gyvena savo burbuliuose. Tuo metu socialinių tinklų aplinką geriausiai išnaudoja blogiukai. DELFI kaip žiniasklaidos priemonė siekia turėti didžiausią nuomonių įvairovę Lietuvoje, pažymėjo ji.

Antroje diskusijos dalyje dalyviai atsakinėjo į auditorijos klausimus. Juos uždavinėjo bei savo nuomonę reiškė ir MČTAU atstovai.

Šios diskusijos pagrindu Europiečių judėjimas ketina parengti siūlymus Lietuvos vyriausybės programai, institucijoms ir proeuropietiškoms politinėms partijoms.

Rasa Pakalkienė

Autorės nuotraukos