Geros sveikatos pamatai
Pirmoji rudens paskaita studentams po vasaros atostogų, o daugiau kaip 40 naujokų – tai pirmoji paskaita įstojus į MČTAU Sveikos gyvensenos fakultetą, tikrai buvo laukiama. Ta proga visus susirinkusius nuoširdžiai pasveikino fakulteto dekanė Viktorija Montvilienė, linkėdama naudingų susitikimų ir gero laiko universiteto renginiuose, ypač lankant fizinio aktyvumo užsiėmimus. Ir neatsitiktinai vykusi paskaita-diskusija „Sveiko amžėjimo receptai“ sulaukė tokio didelio būrio žmonių. Juk amžėjant vis aktualesnė išlieka sveikesnio ar visiškai sveiko gyvenimo nuostata.
Lektorius prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis, pradėdamas susitikimą, pirmiausia supažindino su demografiniais pokyčiais: Europos Sąjungoje ir Lietuvoje kas penktas gyventojas yra sulaukęs 65 ir daugiau metų. Visuomenės senėjimas tampa vis aktualesne problema, nes didėja ne tik vyresnių žmonių populiacija, bet ir įvairių ligų bei negalių paplitimas. Tačiau tokią sudėtingą situaciją lemia gera sveikata ir veiklus ilgaamžiškumas – tai natūrali prigimtinė žmogaus būsena. Tokią pat nuostatą apie sveiką gyvenseną turėjo ir Lietuvos didžiavyriai – Vydūnas ir Čiurlionis. Šių mąstytojų mintys nepaseno net po 150 metų!
Vydūnas – vienas iš įstabiausių asmenybių, kvietęs rūpintis savo dvasine būkle ir sveikata, saugoti tautines vertybes, skatinęs neapsikrauti pasaulio vertybėmis, bet dvasiškai kilti aukštyn, pranašavęs, kad Lietuva turi būti viena iš realiausių žmoniškumo tautų. Sveikos gyvensenos idėjas filosofas propagavo ne tik paskaitose, bet ir įvairiuose periodiniuose leidiniuose bei knygose. Jis buvo vertinamas už tai, kad sėkmingai išsigydė pats ir tai padėjo padaryti kitiems. Vydūnas pirmasis nustatė higienos taisykles ir buvo sveikos gyvensenos pradininkas Lietuvoje, naujos filosofinės srovės pradininkas, homeopatijos, sveikos gyvensenos propaguotojas, dietologijos pradininkas, religijotyrininkas ir teosofas, laisvamanis ir krikščionis, mistikas ir pragmatikas ir t.t. Vydūnas, pamatęs M. K. Čiurlionio paveikslus, apibūdino juos trumpai: „Tai yra genijaus kūryba!“
Prof. A. Kirkutis priminė PSO sukurtą sveikatos apibrėžimą, kad gyvenimo būdas lemia 50 proc. gyvenimo kokybės. Tai priklauso nuo individo suvokimo, žinių ir kultūros. 20 proc. – lemia aplinkos poveikis, 20 proc. – genetikos įtaka ir tik 10 proc. lemia medicininė pagalba. Tad retorinis klausimas – kokio įrankio žmonėms reikia, kad kuo ilgiau išliktume sveiki ir veiklūs?
Tam tikrais principais grindžiama gyvensenos medicina – viena naujausių moksliniais faktais paremtų medicinos sričių, kuri gali sustabdyti lėtinio susirgimo eigą nevartojant cheminių vaistų. Tai pasiekiama pašalinus ligas sukėlusias priežastis ir sustiprinus organizmo imunitetą. Vydūnas įrodė, kad būtina koreguoti paciento mitybos, judėjimo įgūdžius ir suderinti juos su psichoemocine būsena. Filosofo, rašytojo, sveikos gyvensenos puoselėtojo ir skleidėjo Vilhelmo Storostos (Vydūno) raginimas „Žymiai svarbiau yra sveikatą tausoti ir stiprinti, negu ligas gydyti“ aktualus ir šiandien.
Nors medicinos paslaugos tobulinamos, o vaistų gausėja, vis daugiau žmonių serga ligomis, kurios susijusios su ydingu gyvenimo būdu, nesveika mityba, nuolat kylančiu streso lygiu.
Sveika gyvensena apima visumą veiksnių, turinčių įtakos žmogaus fizinei, psichinei ir socialinei sveikatai. Tai yra kiekvieno individo sąmoningai pasirinktas gyvenimo būdas. Pirmiausia visiems svarbu subalansuota mityba, reguliari fizinė veikla ir kokybiškas miegas. Taip pat akcentuojamas streso valdymas, socialiniai ryšiai bei kenksmingų įpročių atsisakymas. Visa minėta priemonių visuma ir sustiprina norą bei galimybes gyventi be vaistų ir įmanomai sveikai.
Taip pat svarbus akcentas yra reguliarus fizinis aktyvumas. Net ir kasdienis pasivaikščiojimas teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, gerina medžiagų apykaitą ir mažina stresą. Sportas ir mankšta ne tik stiprina kūną, bet ir skatina gerą nuotaiką bei mažina depresijos riziką, suteikia dvasinę ramybę. Fizinė veikla skatina endorfinų – laimės hormonų – išsiskyrimą, kurie padeda kovoti su stresu bei pagerina bendrą savijautą.
Bene didžiausią poveikį žmogaus organizmui turi stresas. Tinkamas streso valdymas padeda mažinti kraujo spaudimą, gerina širdies veiklą ir stiprina imunitetą. Yra daug būdų, kaip kovoti su stresu – meditacija, joga, kvėpavimo pratimai, laiko planavimas ir atsipalaidavimas. Profesorius A. Kirkutis teigė, kad psichologinė sveikata yra vienas iš pagrindinių sveikos gyvensenos elementų. Geras emocinis ir psichologinis balansavimas padeda įveikti kasdienio gyvenimo iššūkius ir išlaikyti aukštą gyvenimo kokybę.
Renginio metu aktorius Robertas Šarpnickas pasidalino kelionių po Lietuvą kartu su prof. A. Kirkučiu įspūdžiais ir padeklamavo garsių poetų eilėraščių.
Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė
Sigitos Eimutienės nuotraukos
