Mokytis vieniems iš kitų ir atrasti rankdarbių grožį bei tradicijų vertę

– Pirmiausia apie tai, ką jums asmeniškai reiškia vadovauti kūrybinei bendruomenei ir kas labiausiai motyvuoja šiame darbe?

– Svarbiausias motyvas – bendraminčių būrys ir bendri tikslai. Savo darbinėje veikloje turėjau labai gerą vadovavimo kolektyvui patirtį – 14 metų gamybiniame kolektyve buvo per 100 darbuotojų, įvairaus išsilavinimo ir atliekančių skirtingas užduotis. Sunkumų ir problemų buvo, jas reikėjo spręsti greitai, to išmokau. Svarbu ir vadovybės pasitikėjimas. O mūsų fakultete lankytojus vienija noras ką nors naujo išmokti, tai skatina ieškoti ne tik idėjų, bet ir patirties.

– Ar pavyko pirmojo pusmečio jūsų asmeniniai sumanymai, ar organizuojant fakulteto veiklą lieka laiko pačios kūrybos procesui?

– Surengiau dvi autorines tautinių pintinių juostų ir šiaudinių sodų parodas MČTAU galerijoje ir Verkių bei Pavilnių regioninių parkų lankytojų centre, savo rištus šiaudinius sodus esu pateikusi parodai M. K. Čiurlionio meno mokykloje, nemažai darbų atidaviau Tarptautinei Kalėdų labdaros mugei bei Nacionalinio vėžio centro renginiui „Pasiimk 2025“.

Savo kūrybinei veiklai laiko labai trūksta. Pirmasis šių mokslo metų pusmetis buvo labai intensyvus – surengiau aštuonias edukacijas MČTAU klausytojams ir miesto bendruomenės nariams. Tokiems užsiėmimams pasiruošti reikia daug laiko.

– Kaip šiandien apibūdintumėte Tautodailės fakulteto bendruomenę – kuo ji išskirtinė?

– Mūsų fakultetą lanko senjorės ne tik turinčios rankdarbių kūrimo patirties, bet ir norinčios daugiau sužinoti, išmokti, pabendrauti su bendramintėmis, pasidžiaugti viena kitos darbais, bei bendra kūryba. Pagrindiniu mūsų fakultetą pasirinko 30 klausytojų, tačiau užsiėmimuose dalyvavo net penkios dešimtys. Surengta 15 užsiėmimų. 10 klausytojų lanko tapybos bei piešimo užsiėmimus ne universiteto patalpose. Turime penkių narių tarybą. Tarėmės, dirbome kolegialiai. Fakulteto klausytojas vienija savanorystės principas – bendraujama su negalinčiomis lankyti senjorėmis, neatsisakoma įpareigojimų. Palaikome viena kitą, fakulteto klausytojams – šventė, kai atidarome autorines ar grupines parodas. Organizuotai lankome muziejus ar parodas miesto erdvėse, kartu švenčiam jubiliejinius gimtadienius. Dalinamės. Dovanojome savo darbų Tarptautinėje Kalėdų labdaros mugėje, taip pat Nacionalinio vėžio centro labdaros mugėje.

– Apžvelgiant pirmąjį šių mokslo metų pusmetį – kokias veiklas laikytumėte reikšmingiausiais?

– Pasisekė suburti darbingą kolektyvą. Turėjome išsikėlę nemenkus uždavinius – susipažinti su trimis tautinio paveldo gaminių rūšimis bei tuo sudominti klausytojas.

Surengėme šešias autorines parodas ir dalyvavome aštuoniose grupinėse parodose. Gerosios Vilties bibliotekoje eksponuoti Nijolės Jankevičienės delmonai ir skiautiniai. Surengtos trys Virginijos Makuškienės karpinių ir ekslibrisų autorinės parodos. Dalyvavome respublikinėse bei tarptautinėse grupinėse parodose. Darbai buvo eksponuojami Gerosios Vilties bibliotekoje, Antakalnio seniūnijoje ir MČTAU galerijoje, Čiurlionio meno mokykloje, Odetos Bražėnienės galerijoje. Rūpinamės MČTAU galerijoje ekspozicijas pakeisti kartą per mėnesį. Eksponuoti tautodailininkės Lukrecijos Kalnienės tapybos darbai, Elektrėnų TAU klausytojų kvilingo kūrybiniai darbai, universiteto projektų vadovės Laimos Tuleikienės tapybos darbai ir 29 fakulteto klausytojų megztų raštuotų pirštinių, puskojinių ir naminių batelių paroda.

Pastaroji paroda yra „Tautodailės kūrybinių dirbtuvių“ veiklos rezultatas . O kūrybinės dirbtuvės buvo dalis projekto „Nugyventi metai – ne kliūtis aktyviam gyvenimui“, finansuoto Vilniaus miesto savivaldybės pagal Veiklių senjorų programą. Užsiėmimuose pynėme tautines juostas, rišome šiaudinius rankdarbius, mezgėme. Dalį numegztų darbų – per 60 raštuotų pirštinių, puskojinių ne tik eksponavome MČTAU dailės galerijoje, bet ir išrinkome gražiausius darbus. Ne tik gražiausius mezginius rinko komisija, vertino juos tautos paveldo požiūriu, žiūrėjo gaminių išbaigtumo ir spalvų derinimo. Paaiškėjo mezgėjų mezgėjos: dvi pirmos vietos skirtos Daliai Šverebienei ir Virginijai Makuškienei, antra bei trečia – Violetai Beconienei ir Laimei Radzevičienei, žiūrovams labiausiai patiko Virginijos Vinciūnienės, Doros Bendžiūnienės, Rasuolės Kilčiauskienės mezginiai.

Pagal projektą „Nugyventi metai – ne kliūtis aktyviam gyvenimui“ surengėme 12 edukacijų, vieną iš jų – raštuotų pirštinių mezgimo Vilniaus bendruomenei Gerosios Vilties bibliotekoje, o kitą – Verkių ir Pavilnių regioninio parko lankytojų centre aukštaitiškų juostų pynimo. Su tautinio paveldo reikalavimais supažindino pirštinių mezgimo, šiaudinių sodų rišimo ir vytinių juostų vijimo meistrės Tautodailės sąjungos narės.

Be kūrybinių užsiėmimų surengėme dvi pažintines-edukacines ekskursijas. Trakuose susipažinome su amatų centro veikla, dalyvavome ir kibinų kepimo edukacijoje, aplankėme Angelų kalvą ir dailininko Rimo Bičiūno parodą Užtrakio dvare. Į Šiaulius vykome susipažinti su Baltų kultūros pažinimo centru, dalyvauti ekslibrisų gamybos edukacijoje Višinskio bibliotekoje, aplankyti Šiaulių krašto tautodailininkių pirštinių parodą bei kitas Šiaulių miesto įžymybes.

Kūrybinis procesas nenutrūksta ir vasarą, kūrėme, mokėmės, mezgėme megztinį su M. K. Čiurlionio portretu Kairėnų botanikos sode, dalyvavome tautinio paveldo darbų edukacijose Užtrakyje, siuvinėjimo stovykloje Alantoje, šiaudinių sodų rišimo “Sodų rėda“ Kairėnuose. Ne kartą buvome susibūrusios grupelėmis atskirų rankdarbių kūrimui.

– Ar praėjusio pusmečio rezultatai leidžia į naują etapą žvelgti ramiai ir su įkvėpimu? Kokių veiklų ar naujų iniciatyvų fakulteto bendruomenė gali tikėtis antrąjį mokslo metų pusmetį?

– Manau, kad praėjusio pusmečio užsiėmimai buvo naudingi lankančioms, tikiuosi, kad vyko prasminga, įdomi, paliekanti žymę bendrame išsilavinime, suteikianti emocinį pasitenkinimą, veikla. Toliau numatome dirbti pagal mūsų fakulteto lankytojų pageidavimus, jų norus sužinoti, susipažinti su tautos meno paveldu. Bus įvairių rankdarbių: mezgimas vašeliu, virbalais, šiaudinių sodų rišimas, siuvinėjimas, tapyba ir įvairios kitų tautodailės darbų edukacijos.

Noriu pasikviesti patyrusių tautodailininkų, klausytojas pamokyti siuvinėti, karpyti, gaminti daugiau gaminių iš siūlų.

Toliau aktyviai dalyvausime Asociacijos „Dangaus sodai“ bei Tautodailės sąjungos veikloje, jų organizuojamose priemonėse ir parodose. Organizuosime sukurtų kūrinių parodas, nepaliksime MČTAU galerijoje tuščių sienų. Lankysime parodas, fondus ir edukacijas Vilniaus mieste ir vyksime į įdomias išvykas.

– Ačiū už pasidalinimą mintimis ir sėkmės įgyvendinant kūrybinius sumanymus.

Kalbino Lilija Smalakienė

Tautodailės fakulteto archyvo nuotraukos