Žinia formuoja nuomonę, o emocija gali nulemti sprendimą

Sveikindamas susirinkusius Psichologijos fakulteto dekanas Vytautas Jasiulevičius džiaugėsi susidomėjimu ir aktyvumu registruojantis – per pusdienį surinkta grupė mokymams. Dėkojo Vilei Lauruševičienei už pagalbą ruošiantis šiam renginiui. V. Lauruševičienė nuo naujų mokslo metų bus Psichologijos fakulteto seniūnė.

Pristatydama mokymų planą, lektorė Nacionalinio verslo konsultantų tinklo konsultantė, Europos Komisijos nacionalinė ekspertė organizacijų vystymui Gražina Mongirdiene sakė, kad „Elgsenos mokslo“ ir  „Abipusio mokymosi“ metodo mokėsi JAV, kai ten 7 metus dirbo JAV įmonėje mokymų vadove. O šias praktines dirbtuves iš dalies remia Krašto apsaugos ministerija. Ir tema – aktuali, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir hibridines atakas.

Klausytasi lektorės įžvalgų, kaip viena žinutė gali  paveikti žmogaus nuomonę, jei ji tampa pirmąja informacija, per kurią žmogus vertina įvykį. Jei žinia pateikiama įtaigiai, pabrėžiant tam tikras detales, žmogus gali susidaryti nuomonę net neturėdamas visos informacijos. Emocija veikia sprendimus: kai žmogus jaučia baimę, pyktį ar džiaugsmą, jis dažnai sprendžia greičiau ir mažiau remiasi logišku faktų įvertinimu. Mokytasi atpažinti informacines bei psichologines manipuliacijas, sužinota, kaip konstruojamos netikrų žinių iliustracijos, kalbėta, kaip neprisidėti prie dezinformacijos skleidimo, kaip reaguoti į netikras žinias ir nesusipykti su pašnekovu. Savo poziciją galima pagrįsti išklausant kitą, savo argumentus grindžiant faktais. Jei nesutinki, kritikuok idėją, o ne žmogų, užduok klausimus ir bandyk suprasti, kodėl kitas žmogus taip mano. Geriausias būdas sužinoti – pasikalbėti.

Išsiaiškinta, kad išvadų kopėčios visada veikia vienodai: faktus seka interpretacija, tada darome išvadą ir reaguojame. Problemos atsiranda, kai praleidžiame pirmą laiptelį, neišsiaiškiname faktų. Grupelėse analizuotos realios gyvenimiškos situacijos.

Lektorė ne kartą pagyrė auditoriją už tai, kad klausia ir aiškinasi, kad nesutinka ir diskutuoja, dalinasi savo nuomone. Tai ir yra abipusis mokymasis, sakė lektorė.

Įdomi buvo mokymų tema apie Lietuvos vertybes kaip visuomenės atsparumo pagrindą. Mat hibridinės grėsmės ir nukreiptos į visuomenės mąstymą, pasitikėjimo mažinimą, bendruomeniškumo silpninimą

Grupės gavo 8 vertybių ir antivertybių sąrašus. Užduotis – surikiuoti pagal svarbą po penkias. Grupėms pristačius savo darbus, paaiškėjo, kad trys svarbiausios šalies vertybės yra laisvė, atsakomybė ir patriotiškumas, o labiausiai kenkia – priespauda, abejingumas, neatsakingumas, nesąžiningumas, nepagarba.

Mūsų pamatines vertybes galime paversti realiais veiksmais kasdienybėje, sakė lektorė. Atsakomybę – laikydamiesi susitarimų, rūpindamiesi savo saugumu ir padėdami kitiems. Bendruomeniškumą – įsitraukdami į bendras veiklas, padėdami kaimynams ir palaikydami ryšį su bendruomene. Pagarbą – išklausydami kitus, priimdami skirtingas nuomones ir spręsdami nesutarimus taikiai. Drąsą – nebijodami išsakyti savo nuomonės, prisiimti atsakomybės ir padėti žmogui, kuriam reikia pagalbos.  Taip vertybės tampa ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais, kurie padeda saugoti save, savo kaimynus ir stiprina visą bendruomenę.

Klausytojai gerai įvertino mokymų dienos patirtis, sakė, kad sužinoję naujų dalykų arba įtvirtinę jau turėtas žinias, siūlė paskaitos šia tema ir didesnei klausytojų auditorijai.

Baigdama intensyvią dieną lektorė linkėjo išminties ir galvoti, ką skaitome ar girdime, ne tik neplatinti, bet ir užkirsti kelią dezinformacijai. „Kas kitas, jei ne mes?“ – retoriškai klausė lektorė Gražina Mongirdienė.

Lilija Smalakienė

Autorės ir Vytauto Jasiulevičiaus nuotraukos