Neįtikėtinos smegenų paslaptys

Apie tai Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Neurobiologijos ir biofizikos katedros prof. Osvaldo Rukšėnas pristatė įdomią ir naudingą paskaitą ne tik Sveikos gyvensenos fakulteto studentams, bet ir gausiai susirinkusiems kitų fakultetų klausytojams.

Kas yra pilkoji ir baltoji medžiaga

Neįprastai įtaigiai lektorius pradėjo paskaitą skaidrėse rodydamas žmogaus, dramblio, delfino, šuns, katino ir pelės smegenis. Žmogaus smegenys sveria maždaug 1300-1400 g. Jas sudaro apie 87 mlrd. neuronų, o neuronas panašus į rezginį, kurį sudaro branduolys, dendritas, kūnas (soma). Neurono uodegėlė yra aksonas, dengtas mielino danga ir baigiasi aksono galūnėle. Jungtys tarp neuronų vadinamos sinapsėmis. Taip pat yra glijos ląstelės – tai astrocitai, oligodendrocitai, mikroglija ir ependimos ląstelės. Smegenyse yra pilkoji ir baltoji medžiaga. Pilkoji medžiaga – tai neuronų kūnai ir dendritai, kurių dėka vyksta informacijos apdorojimas. Baltoji medžiaga – tai aksonai, kurių dėka vyksta informacijos perdavimas. Galvos smegenyse yra 4 skilveliai ir atitinkama kraujotaka. Galvos smegenyse randama 100-130 ml kraujo, 15 proc. arterijose, 40 proc. venose, 45 % nerviniame audinyje ir kapiliaruose.

Įdomioji statistika

Profesorius Osvaldo Rukšėnas atkreipė senjorų dėmesį, kad ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, daugėja ir vyresnių žmonių, o gimstamumas stipriai mažėja. Lyginant Baltijos šalis, labiausiai gimstamumas sumažėjo Lietuvoje. Daugėjant žmonių nuo 65 m. ir vyresnių, stipriai padidėjo ir sveikatos priežiūros kaštai. Lektorius išdėstė gyvenimo trukmę lemiančius veiksnius: tai paveldimumas, aplinka ir gyvensena. Įdomu, kad ilgiausiai gyvenusi moteris buvo 122 metų, 5 mėn. ir 14 dienų, o vyras – 116 metų ir 54 dienų.

Beje, senstant vyksta ir smegenų tūrio kitimas – tai akivaizdžiai matyti žiūrint į skaidrėse pavaizduotas 20 m. ir 80 m. žmonių smegenis. Be to, su amžiumi skilvelių tūris padidėja iki dviejų kartų. Tūrio padidėjimas sukelia: kraujagyslių suspaudimą, glijos aktyvinimą, skilvelių aksonų tempimą ir neuropsichologinius pokyčius. Todėl atsiranda regimosios atminties, dėmesio ir psichomotorinio greičio sulėtėjimą.

Kas vyksta žmogui senstant?

Vyresniame amžiuje vyksta morfologiniai smegenų pokyčiai. Lektorius supažindino su atliktais įvairiais moksliniais tyrimais. Viename tyrime dalyvavo 2200 asmenų 34-97 m. amžiaus: nustatyta, kad kaktinė sritis susitraukia 12 proc., smilkininė sritis susitraukia 9 proc., momeninėje ir pakaušinėje srityse vyksta statistiškai nereikšmingi pokyčiai. Taip pat su amžiumi plonėja smegenų žievė. Žievės paviršiaus plotas sumažėja 3,68 cm2 per metus. Vidutiniškai žievė suplonėja 0,004 mm per metus. Smegenyse taip pat vyksta vingių ir vagelių pokyčiai: vagelių morfologija: vagelių plotis vidutiniškai didėja 0,7 mm per metus, o vagelių gylis vidutiniškai mažėja 0,4 mm per metus. Neišvengiamai vyksta ir pilkosios medžiagos senėjimo mechanizmai. Dendritai sutrumpėja 9-11 proc., o spygliukų tankis sumažėja iki 50 proc. Smegenyse žūsta neuronai – tai viena iš pagrindinių pilkosios medžiagos tūrio mažėjimo priežasčių. Taip pat ir astrocitai praranda savo funkcijas, išskiria toksines medžiagas, naikinančias neuronus ir oligodendrocitus. Su amžiumi smegenų metabolizmas silpnėja, kaupiasi metabolitai, kurie sukelia neurouždegiminius procesus, aktyvuojančius mikrogliją, o jos aktyvumo padidėjimas siejamas su kognityvinių procesų pažeidimu. Senstančiuose neuronuose kaupiasi pakitę, nefunkcionalūs baltymai. Taip pat vyksta baltosios medžiagos pokyčiai. Tūris didėja iki 40-50 m, po to pradeda mažėti. Žmogui esant 80 m. amžiaus, sumažėja 25 proc. Stipriausiai mažėja kaktinėje srityje. Metų eigoje mažėja: 2,1 proc. kaktinėje srityse, 1,1 proc. momeninėje srityse, 1,0 proc. smilkininėje srityje ir 0,8 proc. pakaušinėje srityje.

Neišvengiami pokyčiai

Su amžiumi vykstant baltosios medžiagos pokyčiams, organizme gali atsirasti mažųjų kraujagyslių liga, demielinizacija, mikrokraujavimas, leukarajozė, lakunos. Taip pat su amžiumi neišvengiami ir smegenų kraujagyslių pokyčiai: didėja arterijų standumas, kraujagyslių pažaidos. Be to, galimi ir kiti pokyčiai: kapiliarų tankio mažėjimas, hematoencefalinio barjero pralaidumo didėjimas. Tokie pokyčiai turi įtakos prasidėti išsėtinei sklerozei. Tuomet sumažėja kognityvinės funkcijos.

Ką daryti? Ar verta dalyvauti projekte?

Lektorius pateikė svarbiausią paskaitos akcentą – su amžiumi vyksta pakitimai smegenyse, todėl pagal galimybės jas reikia aktyvinti.

Kadangi mūsų klausytojai noriai dalyvauja įvairiuose moksliniuose tyrimuose, profesorius pakvietė dalyvauti Lietuvos ir Ukrainos mokslinių tyrimų projekte „PsySoma -UA-LT“, kurio tikslas – geriau suprasti psichologinės būklės, miego, suvokiamo streso, organizmo atsistatymo, širdies ritmo variabilumo ir kitų fiziologinių rodiklių tarpusavio sąsajas. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Kodėl verta dalyvauti projekte? Dalyvaujant tyrime bus galima daugiau sužinoti apie savo miego ir fizinio aktyvumo rodiklius, organizmo atsistatymo vertes ir fiziologines reakcijas kasdieniame gyvenime. Tyrime derinami psichologinių klausimynų ir išmaniojo laikrodžio duomenys, todėl galima nagrinėti jų tarpusavio sąsajas. Gautus individualius rezultatus galėsime geriau suprasti atsižvelgdami į savo kasdienį ritmą.

Visiems moksliniame tyrime dalyvaujantiems klausytojams numatyta pateikti automatizuotus klausimynų rezultatus. Pageidaudami ir pateikę atskirą užklausą, klausytojai galės gauti išsamesnę individualią ataskaitą apie viso stebėsenos laikotarpio miegą, fizinį aktyvumą, streso bei atsistatymo vertes ir širdies ritmo variabilumą. Tai gali padėti geriau suprasti fiziologinių rodiklių ir savijautos sąsajas. Dalyvavimas tyrime yra savanoriškas.

Senjorai dekingi profesoriui už naudingą ir įdomią paskaitą apie smegenis ir kvietimą dalyvauti moksliniame tyrime. Universitetas mielai priims šį kvietimą, ir po paskaitos klausytojai jau pradėjo registruotis dalyvauti šiame moksliniame tyrime.

Parengė Nijolė Bielinienė, Sveikos gyvensenos fakulteto prodekanė

Sigitos Eimutienės nuotraukos