Per susitikimą su Linu Kojala svarbiausia tema – Ukraina
MČTAU Politikos, teisės ir ekonomikos fakulteto (PTEF) nariai lankėsi Geopolitikos ir saugumo studijų centre (GSSC) ir ten susitiko su šio centro vadovu politologu Linu Kojala. Susidomėjimas buvo toks didelis, kad senjorai vos tilpo centro Valdo Adamkaus vardo konferencijų salėje.Ukrainos karo baigtis priklausys ne tik nuo JAV sprendimų, bet ir nuo Europos gebėjimo veikti vieningai, prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir užtikrinti patikimas garantijas Ukrainai. Toks motyvas skambėjo politologo Lino Kojalos kalboje.
Per pokalbį buvo pabrėžiama, kad Rusijos karas prieš Ukrainą išlieka itin sudėtingas, o greitos jo pabaigos perspektyvos kol kas neaiškios. Ukrainai artėjantis žiemos laikotarpis sudaro papildomų sunkumų, nes Rusijos atakos kelia grėsmę energetikos infrastruktūrai, šildymui, vandens tiekimui ir kitoms gyventojams būtinoms paslaugoms.
Nors JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymai dėl Ukrainos ir Rusijos kelia nerimą, politologas atkreipė dėmesį ir į JAV taikytų sankcijų Rusijos naftos bendrovėms poveikį. Kartu buvo pabrėžiama, kad bet kokie sprendimai, kurie gali būti suprasti kaip nuolaidos agresorei, siunčia neigiamą politinę žinią.
Viena svarbiausių pokalbio minčių – Ukrainai būtina ne tik karinė ir finansinė parama, bet ir patikimos saugumo garantijos ateityje. Atsakydamas į PTEF atstovės klausimą, Linas Kojala pritarė, kad Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui svarbu vengti emocinės konfrontacijos su Donaldu Trumpu, nes aštri retorika gali virsti praktiniais sprendimais, turinčiais skaudžių pasekmių Ukrainai. Diplomatinis dialogas ir gebėjimas deeskaluoti įtampą išlieka labai svarbūs.
Aptariant galimus karo pabaigos scenarijus, pažymima, kad teritorinės nuolaidos savaime negarantuotų ilgalaikės taikos. Esminė problema yra Rusijos siekis ne vien užimti teritorijas, bet ir apriboti Ukrainos, kaip nepriklausomos valstybės, galimybę savarankiškai pasirinkti savo politinę kryptį. Todėl bet kokios derybos turėtų apimti ir klausimą, kaip užkirsti kelią naujai Rusijos agresijai.
Didelis dėmesys buvo skiriamas ir Europos Sąjungos (ES) vaidmeniui. Nors ES valstybės deklaruoja paramą Ukrainai, jų realus indėlis skiriasi, o pačiai ES trūksta vieningo politinio balso ir aiškaus atstovavimo tarptautinėse derybose. Baltijos ir Šiaurės šalys išskiriamos kaip aktyvios Ukrainos rėmėjos. Taip pat pabrėžta, kad Europos valstybės turi stiprinti savo gynybinius pajėgumus, nes tam reikia nuoseklių ir ilgalaikių pastangų.
Pagrindinė pokalbio išvada – Ukrainos karo baigtis priklausys ne tik nuo JAV sprendimų, bet ir nuo Europos gebėjimo veikti vieningai, prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir užtikrinti patikimas garantijas Ukrainai.
Taikos siekis negali apsiriboti vien karo veiksmų nutraukimu – būtina užtikrinti, kad Ukraina išliktų suvereni valstybė ir kad karas nepasikartotų. Europos saugumas tiesiogiai susijęs su Ukrainos ateitimi, todėl Europos šalims būtina ne tik kalbėti apie paramą, bet ir veikti ryžtingai bei koordinuotai.
Rasa Pakalkienė
Autorės nuotraukos
You may also like
Universitete paminėta Ispanijos diena
