Aktualūs branduolinių ir radiologinių avarijų klausimai

Renginio dalyviams lektorė pateikė bendros informacijos apie jonizuojančiąją spinduliuotę, jos rūšis ir savybes, biologinį poveikį ir galimus sveikatos pakenkimus, priklausomai nuo gautos apšvitos dozės, jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio būdus (išorinę apšvitą, išorinį radioaktyvųjį užterštumą, vidinį radioaktyvųjį užterštumą) bei apsaugos priemones.

Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad didžiausios rizikos kilti branduolinei avarijai objektas yra Baltarusijos atominė elektrinė, kuri branduolinės saugos požiūriu tiek Lietuvos, tiek ir tarptautinių ekspertų, yra laikoma nesaugi. Dalyviai supažindinti su Lietuvos teritorijoje veikiančia ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistemos (RADIS) tinklu, kuriame radiacinis fonas stebimas visą parą ir visus metus. Gauti radiacinio monitoringo stočių duomenys analizuojami, nedelsiant reaguojama į radiacinio fono pakitimus. Išsamiai paaiškintas skubiųjų, ankstyvųjų apsaugomųjų veiksmų taikymas, akcentuota, kad kiekvienas rekomenduotas apsaugomasis veiksmas (slėpimasis, evakavimas, skydliaukės blokavimas jodu, maisto ir geriamojo vandens vartojimo apribojimai, kt.) turi būti pagrįstas, duoti žmonėms daugiau naudos, nei padaryti žalos.

Gyventojams kyla baimių dėl Ukrainos Zaporižės atominės elektrinės galimos grėsmės Lietuvai. Specialistė paaiškino, kad visi šeši Zaporižės atominės elektrinės branduoliniai reaktoriai neveikia jau 3,5 metų, radioaktyviojo jodo juose seniai nelikę, o ekspertų teigimu, avarija dėl neveikiančių reaktorių aušinimo sutrikimų galėtų būti tik vietinio pobūdžio, Lietuvai grėsmės nebūtų.

Nuo Baltarusijos atominės elektrinės paleidimo iki šiol, kaip ir dėl karo keliamų pavojų Ukrainos atominėms elektrinėms, RADIS sistemoje aplinkos radiacijos fono padidėjimo nebuvo fiksuota.

Radiacinės saugos centro specialistė pabrėžė, kad neradiologiniai padariniai – nepalankūs psichologiniai, socialiniai ar ekonominiai įvykusios branduolinės avarijos ar avarinio reagavimo sukelti veiksniai, turi įtakos žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai.

Nesiimant apsaugomųjų veiksmų (slėpimosi uždarose patalpose, skubaus evakavimo, ir (arba) laikino perkėlimo, skydliaukės blokavimo jodu, užteršto maisto, geriamojo vandens ir kitų produktų vartojimo apribojimų, dezaktyvavimo ir. kt.) dėl patirtos avarinės apšvitos po kelerių metų tikėtinas vėžinių susirgimų padidėjimas (skydliaukės vėžys, leukemija ir kt.).

Mažai tikėtina, kad avarija galėtų sukelti Lietuvos teritorijoje žmonėms ūmų radiacinį sindromą (spindulinę ligą) ar radiacinius nudegimus, sunkius audinių ar organų pažeidimus, nes šie sveikatos pakenkimai atsiranda gavus tam tikras dideles slenkstines apšvitos dozes esant labai arti (AE aikštelėje ar iki 5 km už aikštelės) įvykusios avarijos vietos.

Slėpdamiesi apsisaugotume nuo išorinės ir vidinės apšvitos (bet kokia priedanga geriau, nei buvimas lauke). Slėptis gyventojai turi skubiosios ir (ar) ankstyvosios avarinio reagavimo fazės metu. Apsauga nuo JS yra efektyvesnė slepiantis dideliuose daugiaaukščiuose mūriniuose statiniuose arba jų rūsiuose. Reikia apsaugoti slėpimosi patalpas nuo išorinio oro patekimo (uždaryti duris, langus, išjungti kondicionierius, užsandarinti vėdinimo angas ir dūmtraukius).

Slėptis uždarose patalpose gyventojai gali ne ilgiau nei 2 paras. Visiems būtina sekti pranešimus per radiją ar televiziją. Planuojant gyventojų slėpimą, reikia pasirengti teikti medicinos pagalbą, aprūpinimą maisto produktais, geriamuoju vandeniu, švariais drabužiais.

Lektorė renginio dalyviams atsakė į rūpimus klausimus, taip pat pasidalino savo patirtimi apie pasirengimą galimai X dienai.

Parengė Vytautas Vaitkus, Sveikos gyvensenos fakulteto prodekanas

Sigitos Eimutienės nuotraukos