Amžėjimas – ne liga

Pasaulyje vykstantys demografiniai pokyčiai stebina senstančia bendruomene.

Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje dabar kas penktas gyventojas yra sulaukęs 65 ir daugiau metų. Visuomenės senėjimas tampa vis aktualesne problema, nes didėja ne tik vyresnių žmonių populiacija, bet ir įvairių ligų bei negalių paplitimas. Jungtinių tautų organizacijos duomenimis, dabar pasaulyje yra 700 mln. vyresnių nei 65 m. asmenų. 2030-aisiais vyresnio amžiaus žmonės sudarys ketvirtadalį ES žmonių populiacijos, 2050-aisiais – apie 30 proc.

Vidutinė gyvenimo trukmė – tikimybinis rodiklis, rodantis, kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs arba sulauks tam tikro amžiaus žmogus. Moksliniais duomenimis, paleolito laikotarpiu vidutinė gyvenimo trukmė buvo 33, neolito – 20, bronzos ir geležies amžiaus – 18 metų, Senovės Graikijoje ir senovės Romoje – 20–30 m., Šiaurės Amerikoje iki 15 amžiaus pabaigos – 25–35, arabų Kalifate (632–1258) – 35, vidurinių amžių Didžiojoje Britanijoje – 20–30 metų. Pasaulyje 1900–09 – 30–40, 2000–08 – apie 66 metus.

Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje. 2020 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje siekė 70, moterų – 80 metų. 2021 m. atitinkamai vyrų – 69,6 metų, moterų – 78,9 metų. 2022 metais šie rodikliai nežymiai pagerėjo – vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo – 70,8 metų, moterų – 79,5 metų. Moterys gyvena ilgiau nei vyrai (2021 m. – 82,9, palyginti su 77,2 metų), Ispanijoje yra ilgiausia vidutinė gyvenimo trukmė – 83,3 metų. Švedijoje (83,1 metų), Liuksemburge ir Italijoje (po – 82,7 metų). Mažiausia gyvenimo trukmė prognozuojama Bulgarijoje (71,4 metų), Rumunijoje (72,8 metų) ir Latvijoje (73,1 metų).

Gyvenimo trukmė ilgėja visame pasaulyje. Tai yra vienas didžiausių žmonijos pasiekimų. Iškyla klausimas, ar ilgesnis gyvenimas reiškia sveikesnį gyvenimą? Senatvė – tai liga (R54) (pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją). Imuninė sistema vadovauja senėjimui. Juk žymus Lietuvos rašytojas, filosofas, publicistas, mokytojas, humanistas ir kultūros veikėjas, sveikos gyvensenos pradininkas Vydūnas – (1868 -1953 m.) teigė ,,Žymiai svarbiau yra sveikatą tausoti ir stiprinti negu ligas gydyti”. Publicistas turėjo stiprų charakterį, aukščiausia vertybę laikė žmogiškumą, kuris pastebimas daugelyje jo rašytų tekstų. Nuo mažumės V. Storosta buvo paveldėjęs džiovą, bet ją įveikė asketišku gyvenimu. Būdamas septyniolikos tapo vegetaras, užsiėmė joga, bėgiojo, grojo arfa. Vydūnas pabrėžia žmogaus sąmoningumo ryšį su sveikata, daug dėmesio skiria asmenybės laisvės ir vidinės darnos svarbai. Mąstytojas pabrėžė: „Jei žmonės gyventų kaip to reikalauja gyvybės dėsniai, jie būtų sveiki ir jiems nereikėtų gydytojų ir vaistų.”

Svarbiausia, pasak Vydūno, yra pažinti save ir suprasti gyvenimą. Gyvenimas esąs saugykla, tad žmogus savo esme turėtų nuolat augti ir tvirtėti. Stipri ir šviesi žmogaus esmė (savastis) – asmenybės darnos bei sveikatos sąlyga ir neišsenkanti jaunatviškumo, kūrybingumo ir prasmingos būties versmė. Jis įrodė, kad žmogus su savimi gali padaryti stebuklus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 1948 m. įtvirtino nuostatą, kad „Sveikata – tai ne tik ligų ar fizinės negalios nebuvimas, bet ir įvairiapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė“. Sveikatą lemia: 50 proc. – gyvenimo būdas, 20 proc. – paveldimumas ir aplinka, 10 proc. žmogaus sveikatos lemia sveikatos priežiūra.

Ilgas ir savarankiškas gyvenimas. Amžėjimas yra neišvengiamas procesas, kai nuolat ir beveik nepastebimai silpnėja svarbiausios organizmo sistemos. Mūsų visų uždavinys – išaiškinus senėjimo mechanizmus, rasti būdų kaip juos pristabdyti ir atitolinti senatvę. Reikia nuolat rūpintis imuniteto stiprinimu, siekti lėtinių ligų rizikos veiksnių prevencijos. Vengti streso, įtampos, pervargimo, skubos ir konfliktų. Atsisakyti nesveikų gyvensenos įpročių: nerūkyti, nevartoti alkoholio, psichotropinių ir narkotinių medžiagų, nepersivalgyti. Taip pat svarbu laikytis asmens higienos ir grūdintis.

Kas valdo senėjimo procesus? Įgimtas imunitetas – tai kūno apsauginė sistema, sudaryta iš ląstelių, baltymų, mikroorganizmų, organų ir audinių. Ši sinergija tarp organų ir mikroorganizmų nuolat kovoja su į kūną patenkančiais virusais, bakterijomis, grybeliu ir kitais svetimkūniais. Įgimtas imunitetas susidaro dar esant motinos įsčiose. Visi žmonės turi stipresnį ar silpnesnį įgimtą imunitetą, kuris padeda reaguoti į svetimkūnius iš karto po gimimo.

Įgytas imunitetas Susidaro persirgus tam tikromis ligomis, kuomet imuninė sistema pagamina antikūnų, padedančių atpažinti ir kuo greičiau įveikti infekcijas. Imunitetas suformuojamas skiepų pagalba, jis nuolat vystosi ir gamina antikūnus, kurie padeda atpažinti virusus ir sugeba greičiau nuo jų apsiginti. Deja, turimos vakcinos neužtikrina imuniteto vyresniems kaip 65 m. amžiaus žmonėms.

Imuninės sistemos poveikis. Apsaugo organizmą nuo kenksmingų medžiagų, bakterijų ir ląstelių pakitimų, galinčių sukelti ligas. Imuninė sistema susideda iš įvairių organų, ląstelių ir baltymų. Kol ji veikia nepriekaištingai, net nepastebime, kad ją apskritai turime. Tačiau jei tik kažkas sutrinka, pradedame sirgti. Be imuninės sistemos negalėtume kovoti nei su bakterijomis, prasibraunančiomis į mūsų organizmą iš išorės, nei su mūsų kūno pakitimais.

Imuninės sistemos senėjimas – sudėtingas procesas. Jis vyksta ląstelių ir molekulių lygmenyje. Procesas veikia ne tik imuninės sistemos dalis, bet ir mūsų organizmo fizinius apsaugos barjerus: odą, gleivines, raumenų – skeleto sistemą.

Skiepijimas – vienas iš efektyviausių būdų apsaugoti organizmą nuo išorinių veiksnių. Imuninė sistema yra veiksminga sistema, kuri padeda apsisaugoti nuo patogenų, sukeliančių infekciją. Patogenai, sukeliantys problemas, yra tie, kurių mūsų organizmas neatpažįsta. Vakcinacija padeda treniruoti arba išmokyti organizmo imuninę sistemą atpažinti neigiamą poveikį, su kuriuo anksčiau nebuvo kontaktavęs ir įveikti jį. Dėl imuninės sistemos senėjimo, atsakas į vakcinas gali būti taip pat susilpnėjęs, todėl nėra užtikrinama visavertė apsauga.

Vakcinos yra gyvybiškai svarbi pirminės profilaktikos forma. Skiepai leido kontroliuoti ligas, kurios kažkada kėlė grėsmę daugelio šalių gyventojams: tai stabligė, mažieji raupai, vėjaraupiai, poliomielitas, tymai, kokliušas, tuberkuliozė. Suaugusiesiems skiepai būtini, nes daugiau nei 25 proc. mirtingumo yra dėl infekcinių ligų. Suaugusiesiems gali kilti naujų ir įvairių ligų rizika: dėl amžiaus, gyvenimo būdo, darbo, sveikatos būklės ar kelionių. Rekomenduojamos vakcinos suaugusiesiems: gripo, pneumokokinė ir DTP (difterijos, stabligės, kokliušo).

Sveika gyvensena yra visapusiškai saugus procesas. Subalansuota mityba – tai teisinga vartojamo maisto įvairovė ir kiekis, aprūpinantis organizmą reikiamomis kalorijoms (energija) ir tinkamomis maistinėmis medžiagomis. Vyresniame amžiuje sveikatai palankus maitinimasis tampa ypač svarbus, kad būtų palaikoma gera sveikata, energija ir gyvenimo kokybė. Fizinis aktyvumas – tai vienas svarbiausių organizmo energijos sunaudojimo veiksnių.

Reguliari fizinė veikla. Lavina judesių koordinaciją ir pusiausvyrą. Stiprina judamojo – atramos aparato struktūrą ir funkcijas. Stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą. Teigiamai veikia kvėpavimo organus, virškinimo sistemos darbą. Gerina medžiagų apykaitą raumenų ląstelėse. Saugo nuo griuvimų.

Fizinio aktyvumo svarba. Fiziškai aktyvūs žmonės paprastai būna geresnės nuotaikos, pozityvesnės nuomonės apie gyvenimą, darbą, politiką. Sportuojantieji pasižymi aukštesne saviverte, rečiau turi žalingų įpročių. Ilgalaikiais tyrimais įrodyta, jog fizinis pasyvumas yra vienas pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos bei nutukimo, rizikos veiksnių.

Fizinis pasyvumas. Pasaulio sveikatos organizacija fizinio aktyvumo stoką išskiria kaip atskirą sveikatos problemą. Fizinio aktyvumo stygius yra vyraujantis lėtinių neinfekcinių ligų bei psichologinių sutrikimų rizikos veiksnys. Vienas pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių yra fizinis pasyvumas. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog beveik 2 mln. planetos žmonių miršta vien dėl to, kad per mažai juda.

Kas spartina amžėjimo procesą? Miego trūkumas. Visuotinis stresas (70 proc. žmonių Europoje jaučia kasdienį padidintą stresą). Lėtinis uždegimas (širdies ir kraujagyslių, inkstų ligos, antro tipo cukrinis diabetas). Nutukimas (Eurostat duomenimis, 2022 metais 59,4 proc. Lietuvos gyventojų turėjo per didelį svorį, iš jų sirgo nutukimu – 20,6 proc.).

Sveikos gyvensenos fakulteto misija. Skelbti aktyvaus ir sveiko senėjimo idėją. Formuoti ir stiprinti MČTAU klausytojų sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo įgūdžius bei įpročius. Didinti senjorų užimtumą, įtraukiant juos į teorinius ir praktinius seminarus bei fizinio aktyvumo renginius.

Svarbiausi sveikatos ugdymo uždaviniai. Didinamas senjorų sveikatos raštingumas, ugdomas kritinis mąstymas. Mokoma įveikti socialinį spaudimą bei sugebėti atsirinkti reikiamą ir naudingą informaciją. Prailginti gyvenimą – tai ne pagrindinis tikslas. Svarbiausia, kad ilgaamžis žmogus išsaugotų kuo ilgiau geras fizines ir protines savybes bei gyventų pilnakraujį ir aktyvų gyvenimą. Reali gyvenimo trukmė priklauso nuo gyvenimo būdo, aplinkos, higieninių sąlygų, genetikos bei žalingų įpročių.

Pasaulinė sveikatos diena. Pasaulinė sveikatos diena visame pasaulyje minima balandžio 7-ąją. PSO šią dieną siekia supažindinti visuomenę su sveika gyvensena, sporto ir judėjimo svarba, įvairių ligų profilaktika. Vyresnio amžiaus žmonėms sveikatingumo idėjos itin reikšmingos, nes sveikata – brangiausias turtas.

Fizinės sveikatos vertinimas. Jau tradicija tapo du kartus per metus atliekama segmentinė kūno masės analizė, kuri parodo kūno svorį, riebalinę kūno masę, taip pat kaulų ir raumenų masę. Rankos jėgos matavimas dinamometru (viršutinės kūno dalies raumenų jėgai įvertinti). Fizinio pajėgumo testavimas, pusiausvyros ir koordinacijos testai, taip pat vertinamas kūno lankstumas bei stabilumas. Rombergo testas – tai klinikinis tyrimas, kuriuo galima nustatyti žmogaus pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimus, ypač stovimoje padėtyje. Klausos lygio nustatymas. Kraujo spaudimo matavimas.

Abipusiai naudinga partnerystė su Vilniaus kolegijos studentais. Bendromis abiejų institucijų pastangomis organizuojami teoriniai – praktiniai seminarai, diskusijos, konferencijos aktualiais sveikos gyvensenos, subalansuotos mitybos klausimais, ūmių ir lėtinių ligų prevencijos, rizikos veiksnių išaiškinimo bei savikontrolės principų metodikos. Kineziterapijos studijų programos studentai dalyvauja fizinės sveikatos vertinimo renginiuose, stebi senjorų fizinę kūno sveikatą ir atlieka: segmentinę kūno masės analizę, fizinio pajėgumo testavimą, (pusiausvyros ir koordinacijos testus, vertina kūno lankstumą bei stabilumą).

Teoriniai – praktiniai užsiėmimai. Pristatomos sveikos gyvensenos ugdymo, lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių įvertinimo, savikontrolės principų mokymo metodikos. Vykdant švietėjišką veiklą tobulinamos sveikos gyvensenos teorinės ir praktinės žinios, sveikos mitybos pagrindai, susipažįstama su lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniais bei savikontrolės metodais. Skatinama individuali iniciatyva išaiškinant lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnius ir savikontrolės metodus.

Griuvimų priežastys ir rizikos veiksniai. Amžius, lytis, pusiausvyros sutrikimai, lėtinės ligos, pažintiniai sutrikimai ir kt. Vaistų vartojimas, alkoholio vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, netinkamos avalynės dėvėjimas ir kt. Žemas pajamų ir išsilavinimo lygis, netinkamos gyvenimo sąlygos, bendravimo stoka ir kt. Nesaugiai suprojektuotas pastatas, slidžios grindys ir laiptai, nepakankamas apšvietimas ir kt.

Griuvimų rizika. Griuvimas – tai netikėtas įvykis, kai žmogus nukrenta ant žemės, grindų ar kito paviršiaus, sukeltas įvairių išorinių ir vidinių veiksnių. Tai yra viena didžiausių garbaus amžiaus asmenų problemų, kuri sukelia fizinių, psichologinių, finansinių bei socialinių pasekmių. Griuvimas, dėl kurio asmuo patyrė lūžius, sukelia nepasitikėjimą savimi, vengimą judėti ir sumažina savarankiškumą kasdienėje veikloje.

Griuvimų pasekmės. Dėl nepakankamo fizinio aktyvumo silpsta raumenys, lėtėja koordinacija, silpsta kaulai ir tai smarkiai padidina traumų pavojų. Griuvimai statistiškai laikomi vienu iš pagrindinių pagyvenusių žmonių sergamumui ir mirštamumui turinčių įtakos veiksnių. Griuvimų pasekmės stipriai sutrikdo žmonių sveikatą, didina jų socialinę izoliaciją ir pablogina gyvenimo kokybę.

Sveikos gyvensenos fakulteto veiklos rezultatai. Reguliarus dalyvavimas fizinio aktyvumo užsiėmimuose pagerino senjorų emocinę būklę, jie mažiau jaučiasi atskirti ir vieniši, didėja jų domėjimasis gyvenimu, naujovėmis, lėtėja senatviniai organizmo procesai. Dalyviai jaučiasi tvirtesni ir saugesni, nes pagerėjusi fizinė sveikata padeda išvengti griuvimų ir traumų, todėl jie daugiau laiko gali gyventi kokybiškai ir sveikai.

Viktorija Montvilienė, MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė

Sigitos Eimutienės nuotraukos