
Apie melagienas ir gebėjimą jas atpažinti
Trečius metus Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas (MČTAU) dalyvauja „Nord+“ programos finansuojamame projekte „Vyresnio amžiaus žmonių gebėjimo pažinti melagienas, jų demokratinio dalyvavimo, socialinio tvarumo ir skaitmeninių įgūdžių stiprinimas pasitelkiant kūrybines dirbtuves ir gerąją patirtį“.Projekte be MČTAU neformalaus suaugusiųjų švietimo organizacijos – dvi iš Suomijos ir viena iš Estijos. Svarbiausias projekto tikslas – paskatinti vyresnio amžiaus žmones teisingai suvokti žiniasklaidoje skelbiamą informaciją, pagerinti jų gebėjimą atpažinti ir atmesti klaidingą informaciją.
Apie projektą, apie užsiėmimus, padedančius atpažinti klaidinančią informaciją, melagienas, klausiame projekto koordinatorės Jurgitos Rotomskienės.
– Kokias pagrindines problemas siekiama spręsti šiuo projektu ir kokių rezultatų tikitės iki projekto pabaigos 2026 metais? Kokios veiklos ar mokymai jau įgyvendinti projekte?
– Šia iniciatyva siekiama stiprinti vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninius įgūdžius ir demokratinį dalyvavimą. Svarbiausias šios veiklos aspektas – dalytis gerąja patirtimi skaitmeninių įgūdžių mokymo srityje ir sukurti atviros prieigos žiniasklaidos sąmoningumo ugdymo priemonių rinkinį kitoms organizacijoms ir vietos bendruomenėms, kad jos galėtų organizuoti renginius ir seminarus šia tema. Šis universalus ir išsamus priemonių rinkinys yra skirtas spręsti skubų poreikį padėti vyresnio amžiaus žmonėms veiksmingai atskirti tiesą nuo fikcijos, tuo pačiu pripažįstant vis didesnį dirbtinio intelekto vaidmenį skleidžiant dezinformaciją. Ši tema yra aktuali ir svarbi, nes vyresnio amžiaus žmonės yra auganti demografinė grupė, kuri dažnai tampa dezinformacijos kampanijų taikiniu.
Pastarąjį mėnesį surengti užsiėmimai. Tai 6 užsiėmimų „NORD+“ projekto baigiamasis etapas. Šių mokymų metu senjorai sužinojo, kas yra dezinformacija ir misinformacija, kodėl labai svarbu mokėti ją atpažinti, kaip nepasiduoti sukčių siunčiamoms žinutėms, kas yra troliai ir botai, kaip jie veikia. Žiūrėjome dirbtinio intelekto sukurtus vaizdus, filmukus. Klausytojai susipažino su priemonėmis, kaip lengvai galima patikrinti socialiniuose tinkluose pateikiamus vaizdus ir informaciją.
Dar viena labai svarbi mokymų dalis buvo skirta mūsų psichologijai. Kalbėjomės apie aureolės ir ragų efektus, apie mąstymo klaidas, kurias išnaudoja propagandistai. Kaip dėl šių efektų ar mąstymo klaidų mes vertiname žmones ir reiškinius, kaip galime priimti neteisingus sprendimus. Aiškinomės, kodėl tai labai svarbu šių dienų įvykių kontekste.
Visų užsiėmimų metu mūsų klausytojai ne tik išklausė paskaitas, bet ir dalyvavo viktorinose, kuriose reikėjo pateikti atsakymus ir pasitikrinti, kaip gaudomės melagienų ir dezinformacijos srautuose, ar gebame atpažinti mąstymo klaidas.
– Kaip kilo projekto idėja ir kodėl jis svarbus šiandienos visuomenei ir ypač vyresnio amžiaus žmonėms?
– Prieš keletą metų baigdami „Nord +“ projektą „Skaitmeninė parama: gairės lektoriams, kaip palengvinti senjorų gyvenimą skaitmeniniame pasaulyje” su kolegomis iš Suomijos pasidžiaugėme užsimezgusiais ryšiais ir svarstėme, kokie mokymai senjorams galėtų būti aktualūs. Kadangi bendradarbiavimas buvo labai sėkmingas, norėjome rasti bendrų idėjų, kaip galėtumėm toliau pratęsti darbus kartu. Tuo metu jau buvo prasidėjęs karas, ir buvo akivaizdu, kad visuomenių atsparumas dezinformacijai tampa labai svarbi misija.
Melagingos informacijos įvairiais žiniasklaidos kanalais sklido labai daug. Jau kilo įvairių apgavysčių, ypatingai per socialinius tinklus, banga. Kadangi mes, senjorai, neturime gerų įgūdžių naudotis socialiniais tinklais, tai labai dažnai tampame sukčių aukomis. Ne tik išviliojant pinigus, bet ir klaidinant politiniam kontekste. Todėl atrodė, kad skaitmeninio raštingumo kėlimas ir gebėjimų atpažinti melagienas, apgavystes, dezinformaciją ugdymas tikrai yra labai svarbūs. Panaši situacija buvo ne tik Lietuvoje bet ir toje pačioje Suomijoje. Dėl to nusprendėme imtis šio projekto. Nežinojome, ar gausim finansavimą, bet paraiška buvo patvirtinta.
Projekto poreikis kilo iš supratimo, kad šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje viskas kinta labai greitai, mus pasiekia labai daug informacijos. Iš vienos pusės, informacijos srautas toks didelis, kad darosi sunku susigaudyti, kuri informacija yra teisinga, o kas – apgavystės siekiant įvairiausių tikslų. Iš kitos pusės, šiais laikais socialiniuose tinkluose rašo visi ir tikrai ne visada pateikiami realūs faktai. Dažnai socialiniai tinklai naudojami manipuliacijoms, siekiant suklaidinti žmones ar suformuoti klaidingus požiūrius ar nuomones. Be to, skaitmeninis raštingumas labai svarbus senjorams tam, kad jie nebūtų apgauti finansinių sukčių, kurie pastaraisiais metais darosi vis agresyvesni ir išradingesni. Reikia suprasti ir mokėti elgtis su savo duomenimis, o taip pat išmokti neplatinti melagienų savo socialiniuose tinkluose.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad per porą pastarųjų metų labai ištobulėjo dirbtinis intelektas. Jo galimybės labai plačios – nuo panaudojimo palengvinti kasdienes užduotis iki melagienų formavimo, klaidinančių vaizdų ir filmukų generavimo.
– Kokią pridėtinę vertę projektui suteikia tarptautinis bendradarbiavimas? Kokią gerąją praktiką Lietuva perima iš kitų šalių partnerių? Kokios projekto veiklos bus tęsiamos ateityje pasibaigus projektui?
– Projekto metu, rengdami mokomąją medžiagą ir ieškodami geriausių mokymo metodų, bendradarbiavome su partneriais iš Estijos ir Suomijos. Mūsų patirtys skaitmeninių technologijų srityje labai panašios. Senjorai visose valstybėse yra labiau pažeidžiami dėl nepakankamų skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Visi suprantame, kad šiuo metu labai svarbu visuomenei gebėti atskirti dezinformaciją, nepasiklysti propagandos labirintuose, nepasiduoti įvairių sukčių vilionėms.
Tačiau buvo labai įdomu sužinoti kokius mokymosi metodus taiko Suomijos partneriai. Užsiėmimai vyksta kitaip nei pas mus įprasta. Labai dažnai nedidelės klausytojų grupės dalyvauja bendrose diskusijose, kurias moderuoja savanoriai mentoriai. Diskusijų metų dalinamasi patirtimi ir aptariama kas ir kodėl yra negerai, kaip galima ir reikėtų elgtis atitinkamose situacijose.
Taip pat organizuojami „Bingo“ žaidimai. Kortelėse yra ne skaičiai, o konkretūs klausimai iš socialinių tinklų naudojimo įgūdžių. Atsakymus turi rasti patys klausytojai, o laimi tie, kurie greičiausiai randa teisingus atsakymus.
Tai yra visai naujoviškos mokymų technologijos, kurios labai įtraukios. Senjorai su malonumu dalyvauja tokiuose renginiuose ir tuo pačiu įgauna naujų žinių ir įgūdžių. Tam, kad galėtumėm tokius metodus taikyti ir mūsų universitete reikia mentorių savanorių galinčių organizuoti ir pravesti tokius užsiėmimus. Labai tikiuosi ateityje, kad ateityje galėsime mūsų senjorus pakviesti į panašius užsiėmimus. Kas bus toliau – gal naujas kursas mūsų universitete? Priklausys nuo sprendimų ir entuziazmo. Klausytojų atsiliepimai teigiami.
O negalėję dalyvauti užsiėmimuose paskaitų prezentacijas gali rasti:
https://drive.google.com/drive/u/2/folders/1CciZi2JAFbV7V5F2D4vMfAj-0agM85lH
– Ačiū už pasidalinimą aktualia informacija.
Kalbino Lilija Smalakienė






