Mokantis laimingo gyvenimo

O fakultete rengiamos paskaitos patraukia ir  kitų fakultetų klausytojų dėmesį. Apie fakulteto veiklą ir išskirtinumus klausiame Psichologijos fakulteto dekanę Danguolę Kasperavičienę.

– Psichologijos mokslas gilinasi į žmogaus psichikos ir elgesio dėsningumus, o MČTAU Psichologijos  fakulteto misijoje numatyti gana praktiški uždaviniai – psichinės ir emocinės sveikatos palaikymo įgūdžių formavimas, bendravimo įgūdžių ir savitarpio supratimo ugdymas. Kodėl būtent tai tapo fakulteto veiklos prioritetu? Kuo ypatinga Psichologijos fakulteto bendruomenė? Gal yra kas juos išskiria iš kitų MČTAU klausytojų?

– MČTAU klausytojai dažnai laikomi vienais žingeidžiausių narių mūsų senstančioje visuomenėje. Daugelis klausytojų pasirinkę MČTAU Psichologijos fakultetą (PF) ateina į studijas vedini noro geriau pažinti save ir rasti atsakymus į rūpimus klausimus.

Skirtingai nei kiti klausytojai, PF nariai daugiausia dėmesio skiria žmonių elgesiui, emocijoms ir mąstymui. Juos domina, kodėl žmonės elgiasi vienaip ar kitaip, kaip formuojasi asmenybės  ir kitos panašios temos. Išsiaiškinti kviečiame patyrusius psichologus, psichoterapeutus ir kitus specialistus. Studijų metu analizuojame savo vertybes ir elgesio modelius, mokomės atpažinti savas emocijas. Mūsų fakulteto veiklos unikalumą apibūdina ne tik nagrinėjamos temos, bet ir pati atmosfera. Fakultete dažniau vyrauja atviresnės diskusijos, įprantame atviriau kalbėti apie jausmus, konstruktyviai spręsti konfliktus ir gerbti bei priimti skirtingas nuomones.

– Kokias veiklas  laikytumėte reikšmingiausiomis? Kas geriausiai atskleidžia fakulteto veiklos išskirtinumą?

– Ilgai mąsčiau apie vyraujančius stereotipus ir pastebėjau, kad pasirinkusieji šį fakultetą ieško atsakymų į asmeniškai šiuo metu rūpimus klausimus, jie įsigilinę į savas problemas ir nežino, kaip išspręsti… Taigi mano kaip dekanės užduotis pakviesti tokius lektorius, kurie nurodytų gaires sprendimui. Juk kiekvienas esame unikalūs ir pasirinksime sau tinkamus patarimus.

Todėl ir veiklos PF yra įvairios. Didžiausią dėmesį skiriame žmonių tarpusavio elgesiui, bendravimui ir  psichinei emocijai. Nagrinėjame temas, kurios atskleistų asmenybės formavimosi esmę pagal charakterį, temperamentą ir panašiai. Vyrauja paskaitos, kurių metu pateikiamos žinios, jos akcentuojamos meditacijų, įvairių terapijų – dramos, meno, kvapų, diskusijų ir aptarimų metu išsakant savo požiūrį į vieną ar kitą reiškinį. Visada vertinau asmens norą sužinoti kuo daugiau ir pritaikyti  nors vieną žodį ar patarimą sau.

– Kokie yra pagrindiniai antrojo pusmečio tikslai? Kokias temas nagrinėjate, kokias veiklas rengiate?

– Vidutės Ališauskaitės, psichologės, karjeros konsultantės ir andragogės–ekspertės paskaita „Sėkmingo bendravimo prielaidos“ – jau ne pirmas susitikimas su šia lektore, kurios paskaitos sulaukdavo visada sulaukia didžiulio dėmesio. Mirolanda Trakumaitė, aukščiausios kategorijos psichologė – psichoterapeutė skaitė paskaitą „Mūsų amžiaus tarpsniai: iššūkiai ir privalumai“.

Gydytoja Jurga Dūdienė savo paskaitą pradėjo jautria dzūkiška daina pradėjo paskaitą „Judėk, kurk, dainuok, prisimink”. Gydytoja kalbėjo apie aktyvių veiklų poveikį mūsų emocinei ir fizinei sveikatai. Kūrybinė veikla padeda smegenims išlikti aktyvioms, palaiko gerą emocinę sveikatą ir savijautą. Muzikos klausymas – svarbi emocijų reguliavimo priemonė. Dalyvavimas kolektyvinėse muzikavimo, šokio, dainavimo, rankdarbių, rašymo veiklose kuria socialinį atsparumą,  priklausymo grupei jausmą. Tai emocinis, socialinis ir kognityvinis resursas demencijos profilaktikai ir gyvenimo kokybei.

“Kas bendro tarp žmogaus ir medžio?” Tokiu klausimu paskaitą pradėjo  Elena Dobrovolskienė, pakvietusi pažvelgti į žmogaus gyvenimą kaip medžio, pasidomėti, kaip keitėsi žmonių ir medžių tarpusavio ryšys ir raiška istoriniu požiūriu, panagrinėti sąsajas tarp medžių ir žmonių atskirais gyvenimo tarpsniais.

Filosofijos mokslų daktaras, poetas ir vertėjas  Aistis Žekevičius pristatė šiuolaikinę lietuvių poeziją, kaip išreiškiančią gyvą, įvairų ir drąsų požiūrį į sudėtingą šiandienos žmogaus pasaulį, kalbančią dažnai netikėta forma apie jausmus, kasdienybę ir egzistencinius klausimus, kas aktualu ir mūsų amžėjančiai visuomenei, ir mūsų išgyvenimams, psichologinei ir emocinei būsenai.

Psichiatrės, psichoterapeutės Jūratės Lažinskienės paskaita apie atsisveikinimų laikotarpio išgyvenimus, psichinės sveikatos pokyčius, emocines būsenas ir galimybes padėti sau nagrinėjo jautrias temas.

Visi užsiėmimai skirti  geriau suprasti emocinį ir dvasinį pasaulį, skatina apmąstyti patirtis, jausmus bei egzistencinius klausimus.

– Koks, jūsų nuomone, fakulteto ir jo veiklos vaidmuo visos bendruomenės psichinės sveikatos stiprinime?

– Psichinės sveikatos stiprinimas bendruomenėje apima emocinės sveikatos supratimą, socialinės įtraukties – savanorystė, pagalba – didinimą. Tai būtų psichologų konsultacijos, grupiniai užsiėmimai bei sveikos gyvensenos skatinimas. Mano nuomone, Psichologijos fakulteto veiklos vaidmuo bendruomenės stiprinimui nepaneigiamas, ji reikalinga ir toliau palaikyti bei stiprinti  bendrystės jausmą. Tam padeda ir paskaitos, terapijos, konkretūs įvairių problemų – streso valdymo, priklausomybės ir kitų – sprendimui skirti užsiėmimai.

Ne paskutinėje vietoje ir sveikos gyvensenos skatinimas: fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos įtraukimas į bendruomenės gyvenimą. Tai tiesiogiai veikia mūsų emocinę būseną. Tokia įtrauktis, per gautas žinias padeda kurti žmogų palaikančią tvarią aplinką, kurioje jausimės saugiau ir geriau suprasime savo emocinius poreikius. Neretai mūsų veiklos siejasi ir persipina. Štai vasario mėnesį susitiko vakarui Psichologijos ir Sveikos gyvensenos fakultetų net 32 boulingo entuziastai. „Geriausia dovana, kuri nekelia rūpesčių, tai nuoširdi bendrystė, kur nesijauti našta, kur neverta vaidinti stipraus. Buvo gera. Boulingo žaidimas – tai daugiau nei sportas. Tai šypsenos, palaikymas ir noras stiprėti kartu“, – po susitikimo dalinosi įspūdžiais dalyvavę.

Nors daug dėmesio skiriama specialistų pagalbai, bet praktika rodo, kad paprastas, nuoširdus bendravimas su kitu – šeimos narių, draugų, kaimynu – gali tapti reikšminga emocinės krizės metu.  Bendruomenėje, kurioje santykiai grindžiami pasitikėjimu, nuoširdumu ir atvirumu, o veikla teikia prasmę, tampa emocine atrama kiekvienam.

– Kokia yra jūsų asmeninė lyderystės filosofija vadovaujant fakultetui? Kas motyvuoja, kas įkvepia?

– Aš lyderystę suprantu kaip įtakos meną, kuris padeda lyderiui daryti poveikį kitiems, siekiant tam tikrų tikslų realizuojant misiją, bet stovint ant tvirto vertybinio pagrindo. Kai Psichologijos fakulteto klausytojai po paskaitų ir kitų užsiėmimų dėkoja mums: seniūnei, klubo MES vadovei, dekanei, tai suteikia vilties, kad bendruomenėje jaučiasi gerai.

Man įstrigo Motinos Teresės mintis: „Gerieji jūsų darbai bus užmiršti rytoj – vis dėlto darykite gerus darbus.”

– Dėkoju už pasidalinimą mintimis.

Kalbino Lilija Smalakienė

Sigitos Eimutienės nuotraukos