Ar jaučiamės savo miesto šeimininkais?

Lektorius Andrius Stasiukynas prašė atsakyti į klausimus, ar į paskaitą susirinkę senjorai jaučiasi savo namo, kiemo, gatvės, miesto šeimininkai. Iš auditorijos redakcijos, buvo galima suprasti, kad tik savo namo ir kiemo.

Tada išsamiai papasakojo apie savivaldą Lietuvoje ir kitose Europos šalyse.

Pasak lektoriaus, savivalda („savas” + „valda”) – tai vietos žmonių teisė spręsti vietos klausimus. Miesto savivaldos sudėtinės dalys Lietuvoje yra tokios: savivaldybės gyventojų renkami atstovai-politikai (meras, savivaldybės taryba), savivaldybės administracija, seniūnija (išskyrus Klaipėdos miestą, Alytų, Panevėžio miestą, Neringą, Visaginą), seniūnaitis – gyventojų atstovas kaimynystėje, vietos bendruomenė.

Andrius Stasiukynas paaiškino ir kas yra mažoji savivalda. Tai vietos bendruomenės ar organizacijos gebėjimas pačioms spręsti savo reikalus ir tvarkytis kasdienius klausimus, turint tam tikrą savarankiškumą, bet veikiant didesnės sistemos, tarkime, savivaldybės ar valstybės, rėmuose. Tai, mažo masto savivalda, kai sprendimai priimami arčiausiai žmonių – jų gyvenamojoje vietoje ar bendruomenėje. Dažniausiai minimos: seniūnijos, seniūnaitijos (nuo 2008 m.), seniūnaičiai ir jų sueiga, bendruomeninės organizacijos.

Seniūnaitis padeda spręsti vietos problemas, teikia siūlymus savivaldybei dėl viešosios tvarkos, infrastruktūros, socialinių paslaugų, aplinkos priežiūros ir kt. Tai žmogus, kuris atstovauja savo kaimynams.

Kai senjorai buvo paklausti, ar tarp jų yra seniūnaičių, atsiliepė vienas, o kitas teigė apie tai svarstęs.

Pasak lektoriaus, mažosios savivaldos pagrindas yra aktyvūs piliečiai – savo bendruomenių lyderiai  – telkdamiesi į bendruomenes, kurdami organizacijas, eidami seniūnaičių pareigas ir t.t. – yra savivaldybių partneriai, kuriant visuomenės gerovę.

Susirinkusieji sužinojo, kokia šiais laikais yra vietos bendruomenės veiklos reikšmė. Tai pilietinės galios stiprinimas – politinis-pilietinis aktyvumas, polinkis prisidėti prie labdaros, savanorystės ir t. t. Atstovauti ir dalyvauti rūpinantis vietos reikalais gebėjimų ugdymas: gebėjimai inicijuoti savo problemų sprendimus ar poreikių realizavimą, bendradarbiauti su institucijomis ir kt. Visuomenės saugumo užtikrinimas: gyvenamosios vietos nariai geriau vieni kitus pažįsta, dalinasi informacija, didina vietos gyventojų atsparumą išorės grėsmėms, lengvesnis tarpusavio veiksmų koordinavimas esant nepaprastajai situacijai ir t. t.

Lektorius domėjusi, ar senjorai kada susidūrė su situacija, kai žmogus gali gyventi daugiabutyje 10 metų ir nepažinoti nė vieno kaimyno. Dauguma paskaitos klausytojų tvirtino, kad taip praktiškai nepasitaiko.

Andrius Stasiukynas  pristatė Europos šalių patirtis kuriant savivaldą ir trumpai papasakojo apie tokias šalis, kaip Šveicarijos Konfederacija, Danijos Karalystė, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinė Karalystė ir Lenkijos Respublika.

Antroje paskaitos pusėje lektorius rodė daug lentelių apie sostinės savivaldos struktūrą, kuriose atsispindi Vilniaus miesto portretas pagal gyventojus, pateikė išsamią informaciją apie seniūnijų dydžius ir jų gyventojų skaičius.

Andrius Stasiukynas apibendrino mažosios savivaldos funkcionavimo iššūkius Vilniaus mieste: renkami politikai – tarybos nariai – ne visada turi identitetą su konkrečia vietove, dalyje seniūnijų sudėtinga išpildyti seniūno funkcijas dėl didesnio gyventojų skaičiaus ir teritorijos ploto, gyventojai neturi realių galių dalyvauti priimant sprendimus simbolinis dalyvavimas, vietos gyventojų ir bendruomenės iniciatyvų finansavimas labai ribotas, dalis gyventojų neturi gebėjimų, reikalingų dalyvavimui sprendžiant vietos reikalus.

Pabaigoje atsakė į senjorų klausimus, kurių buvo nemažai, tad paskaita užsitęsė.

Parengė Rasa Pakalkienė

Autorės nuotraukos