Ar menas išgelbės pasaulį?
Gegužės mėnesį Literatūros fakulteto klausytojų svečias – gerai mums žinomas rašytojas, filosofas Liutauras Degėsys, todėl auditorija – pilna klausytojų.Paskaitos tema „Meno vaidmuo socializacijos procese“. Mėginsiu glaustai pasidalyti mintimis apie tai, ką išgirdau. Kad suprastum, apie ką kalba šis įdomus, drąsus ir įtaigus žmogus, privalai įtempti protą, nes kalba sudėtinga, mintys dažnai netikėtos ir provokuojančios lyg plaktuku kalamos tau į galvą ir stebina, ir gąsdina, ir, svarbiausia, šokiruoja. Dauguma jų – bendro pobūdžio, bet nemažai ir tokių, kurios atitinka mūsų auditorijos galimybes. Viena aišku, kad mes nesugebame išnaudoti mums skirto laiko, kuris bėga labai greitai. Kad nepavėluotume į traukinį, turime paskubėti, nes vėluojančių niekas nelaukia. Laikas keičia ne tik tikrovę, tradicijas, meną, bet ir mus pačius. Bėgant metams tampame sunkiai atpažįstami, todėl neturėtų stebinti ir sunkiai atpažįstama mus supanti aplinka. Kiekvienas žmogus turi atskirą požiūrį į tai, ką mato, ką girdi, o dažnai ir į tai, ko tikisi. Prelegento įsitikinimas išmuša iš vėžių. Pasimeti, nes ir piktiniesi, ir maištauja, ir pritari.
Aišku, kad piktnaudžiaujame mums skirtu laiku. Tai nusikaltimas. Nesugebame pasinaudoti savo galimybėmis kurti ir priimti, kas jau iki mūsų sukurta bei sukuriama bendraamžių. Kūrėjų galvose nuolatos kažkas vyksta ir tas kažkas turi būti išreikšta raide, nata, garsu ar spalva.
Per daug savo laiko iššvaistome menkavertėms televizijos laidoms, internetui ir išmaniajam telefonui. Užmirštame, kad išlieka tik tai, kas užrašyta. Užmirštame, kad privalu domėtis net ir tuo, ką sunkiai suprantame, pavyzdžiui, šiuolaikine daile. Užmirštama, kad menas yra vienas iš būdų pristabdyti taip greitai bėgantį laiką. Menas komplikuotas, sudėtingas; jį pažinti ir suprasti nėra lengva. Reikia pasistengti. Visi puikiai suprantame, kad tai, kas lengvai pasiekiama, neteikia didelio pasitenkinimo. Daug kas priklauso nuo mūsų valios, nuo sugebėjimo kūrinyje ieškoti to, ką norėjo savais žodžiais pasakyti autorius. Sudėtinga, bet įdomu, todėl verta išbandyti. Pasirinkimai visos galimybės, tik kad noro netrūktų.
Savo pamąstymus baigsiu paskutiniu Liutauro Degėsio sakiniu: „Menas išgelbės pasaulį, ne mokslas“. Labai abejoju. Mano nuomone, tuo patikėti neįmanoma. Bet tegul. Nesvarbu, kas tą pasaulį išgelbės, kad tik išgelbėtų.
Vilija Jurėnienė
Kristinos Sadauskienės nuotraukos
