Būti kartu, dalyvauti ir tuo džiaugtis
Organizuoti, išradingi, draugiški ir linksmi. Taip keletu žodžių galim apibūdinti susirinkusius į „Senjorų pikniką“, ketvirtadienį „Senjoro“ organizacijos surengtą Vilniuje Sapiegų parke ir kituose Lietuvos miestuose. Proga susirinkti, pasidžiaugti susitikimais, pasidalinti vaišėmis bei drauge sukurti smagias besibaigiančios vasaros akimirkas pasinaudojo bene gausiausia renginyje MČTAU bendruomenė. Apie MČTAU skelbė ir naujas plakatas.Organizuotai ir nešini ryškia atributika Į Sapiegų parką atėjo Turizmo fakulteto klausytojai, susitikimu po vasaros džiaugėsi ir vieningas buvo Literatūros fakulteto klausytojų būrelis. O kur dar Meninio ugdymo fakulteto ansamblis “Romantikai“ ir Šokių studijos grupė „Nonna Dance“ su gausiai jų palaikyti susirinkusiais bičiuliais. Nuoširdžių pasisveikinimų neišvengė ir rektorė dr. Zita Žebrauskienė. Saulėta diena buvo ir dėl gausybės šypsenų, šviesių senjorų veidų ir visą erdvę užpildančio pozityvumo.
Organizacijos „Senjoro“ vadovas yra Modestas Bastys, pasveikinęs susirinkusius, sakė, kad „Senjorų piknikų“ banga, pakilusi prieš ketverius metus, šiandien jau ritasi per visą Lietuvą. Net 17 miestų organizuoja tokius senjorų suėjimus. Tad pasiteisino idėja pakviesti šalies senjorus išeiti iš namų, susitikti gražiai bičiulystei ir įkvėpti juos tapti įdomios kasdienybės kūrėjais. Ir renginio programa buvo įvairi.
Bendrystę ir pozityvumą švęsti linkėjo mankštai pakvietusi Rima Arcikevičiūtė, apie senovinį rytietišką metodą pagerinti savo savijautą papasakojo Reiki praktikos mokytojas Eugenijus Paukštė.
Išsijudinti kvietė ir N. Kirklienės senjorų linijinių šokių kolektyvas. Tačiau smagiausia buvo suskambus muzikai. Pasirodė antakalniečių bendruomenės senjorų klubo mišrus choras „Šilas“, ansamblis „Šnipiškiečių balsai“, Vilniaus „Bočių“ Šeškinės skyriaus kapela „Nevystantys žiedai“. Ypatingai nuotaikingas ir spalvingas buvo MČTAU meno kolektyvų pasirodymas. Skambėjo ansamblio „Romantikai“ dainos, pikniko dalyviai noriai atsiliepė į vadovės Izabelės Bražiūnienės ir maestro Antano Pociūno raginimus judėti. O parko žolynas netrukdė įprastai scenoje pasirodančioms „Nonna Dance“ šokėjoms atskleisti šokių energiją ir nuotaiką, parodyti temperamentą bei spalvas.
Buvo vaišių, kurias paruošė organizatoriai, ir vaišių, kurias atsinešė sau ir bičiuliui pavaišinti pikniko dalyviai. Kūrybinėse erdvėse buvo galima nutapyti ant drobės spalvotą vyresnį amžių, kiekvienam pikniko dalyviui užtepus savo gražiausios spalvos potėpį ar nutapius savo detalę. Dar buvo galima užrašyti svajonę, kuri pastiprinta kitų senjorų svajonėmis, tikriausiai, ir išsipildys.
Išskirtinę MČTAU bendruomenę galėjai atpažinti dėl mokėjimo būti kartu, aktyviai dalyvauti ir mėgautis buvimu.
Lilija Smalakienė
Vaclavo Svidinsko nuotraukos
