Didingas Nemuno žiedo grožis

Viena iš daugelio išvykų – 2025 m. birželio 10 d. kelionė Nemuno žiedu. Penkias dešimtis žinioms ir maloniems įspūdžiams nusiteikusių keliautojų vežantis autobusas patraukė link Jurbarko. Mikrofoną visą dieną „valdė“ ne tik šalyje, bet ir toli už jos ribų žinomas etnologas prof. Jonas Mardosa, nuodugniai dėstęs lankomų vietų istorijos epizodus, paryškindamas nutikimais iš savo mokslinės veiklos patirties.

Pirmoji „stotelė“ – legendomis apipinta žymioji Veliuona, kur keliautojai pirmiausia išmėgino savo dvasios ir kojų stiprybę, kopdami, atrodė, niekada nepasibaigsiančiais laiptais į piliakalnį ir į garsios bažnyčios bokštą. Veliuonos parke matėme retai sutinkamą medį-gėlę – žydintį tulpmedį, gėrėjomės nuostabiu Nemuno slėniu.

Daugelis iš mūsų yra matę garsųjį Raseinių „Žemaitį“, Papilės „Simoną Daukantą“, paminklą Vincui Kudirkai Kudirkos Naumiestyje, o štai prisiliesti prie garsiojo skulptoriaus Vinco Grybo asmenybės daugeliui pasitaikė tik dabar, aplankius Vinco Grybo muziejų, iš kurio išėjome giliai susimąstę apie žmogaus kūrinių nemirtingumą ir gyvenimo trapumą.

Užsilipę ant Sudargo piliakalnių, pajutome pasididžiavimą didinga savo Tėvynės praeitimi; tarsi pažvelgė į mus gal iš aukštybių, gal iš neaprėpiamų tolių bočiai, patenkinti, kad vaikštome jų apgintos Tėvynės keliais.

Neįmanoma nepasidžiaugti Gelgaudiškio grožiu ir didinga ūksmingo parko ramybe, kur seni galingi medžiai tarsi sakė: „Nebijokite nei laiko, nei viesulų – tvirtai norint įmanoma atsilaikyti“.

Kaimelio bažnyčioje (prie Kidulių) matėme tikrą stebuklą – M. K. Čiurlionio paveikslą, kuriame pavaizduotas Šv. Rokas su šunimi. Visažinis internetas praneša, kad paveikslas buvęs užsakytas Jurbarko Šv. Roko bažnyčiai, tačiau pasirodė per mažas ir buvo perkeltas į priešingoje Nemuno pusėje esančio Kaimelio bažnyčią.

Ilguvoje prisilietėme prie garsiosios Beatričės Grincevičiūtės giminės gyvenimo, gėrėjomės nuostabia panorama, atsiveriančia nuo aukšto skardžio.

Paskutinis aplankytas objektas – Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, kurios klebonas išsamiai išdėstė Zapyškio ir dabar veikiančios bažnyčios istoriją. Ne visi iš mūsų žinojo, kad Zapyškyje yra ne tik ta nuostabioji bažnyčia ant Nemuno kranto, garsi koncertais.

Dėkingi maloniam vairuotojui Jonui, profesoriui J. Mardosai ir prodekanei A. Varanauskienei vakarėjant grįžome į Vilnių.

Vida Kniūraitė

Bonifaco Vengalio ir Vaclavo Svidinsko nuotraukos