Endobiogenika ir žmogaus sveikata

Kas yra endobiogenetika?

Lektorė paaiškino, kad endobiogenika yra holistinis metodas, nagrinėjantis nervų sistemos ir hormonų sąveiką. Tai mokslas apie žmogaus adaptaciją. Pagal teisinį reglamentą endobiogenika – tai diagnostikos ir sveikatinimo metodas, kuris, remdamasis funkcijų biologijos indeksais ir kūno apžiūros duomenis bei anamnezę, vertina paciento sveikatos būklę (organizmo disbalansą).

Endobiogeniniu požiūriu endobiogenika ligų nediagnozuoja ir negydo.

Lektorė atkreipė dėmesį į tris svarbiausius aspektus: apkrovą > perkrovą > ligą ir tai paaiškino: apkrova – kasdieniai užsiėmimai (dantų valymas, ėjimas į darbą ir t. t.), kai simptomų dar nėra. Perkrova – atsiranda simptomų, pvz., nuovargis, kepenų fermentų padidėjimas, virusai, energijos poreikis.

Žmogaus nervų sistema

Lektorė Jūratė Vanagaitė išsamiai papasakojo apie žmogaus nervų sistemą: centrinę nervų sistemą (kuri apdoroja visą informacijos apsikeitimą, kylantį iš periferinės, enterinės ir autonominės nervų sistemų);  periferinę nervų sistemą (perduoda informaciją iš aplinkos į CNS); enterinę nervų sistemą („antrosios smegenys” reguliuoja vidaus organų funkcijas pusiau autonominiu būdu darydamos įtaką CNS); autonominę nervų sistemą (apjungia visas nervų sistemas, turi įtakos nervų ir endokrininei sistemoms, vidaus organų, imuninės/limfinės sistemų, skeleto/raumenų ir bendram kūno metabolizmui. Tai vienintelė sistema, kuri turi įtakos energijos keitimuisi ir informacijos apdorojimui dėl trijų funkcijų: pradžios, kalibravimo, ir užbaigimo).

Autonominė nervų sistema

Tai simpatinė (alfa, beta) sistema, kuri reaguoja į stimulą, skatina kitas sistemas reaguoti. Histaminas reguliuoja alfa simpatinės nervų sistemos neuronus. Beta atsakinga už veiksmą organizme. Parasimpatinė (para) – tai bazinė organizmo funkcionavimo, struktūros palaikymo funkcija. Pagrindinis hormonas – serotoninas. Endobiogenikė Jūratė Vanagaitė šitaip paaiškino keturių ašių išskirtinumą: kortikotropinę, gonadotropinę, tirotropinę ir somatotropinę.

Ką reiškia šios ašys?

Kortikotropinė ašis veikia neigiamo grįžtamojo ryšio principu. Kai organizme kortizolio (arba AKTH) koncentracija tampa pakankamai didelė. Ji siunčia signalą į smegenis (hipotalamą ir hipofizę) pristabdyti tolimesnę hormonų gamybą. Tokiu būdu yra apsaugomas organizmas nuo hormonų pertekliaus.

Gonadotropinės ašies hormonų tyrimų rinkinys (dažniausiai kraujo tyrimu nustatant LH, FSH, testosterono arba estrogenų kiekį) skiriamas siekiant įvertinti lytinių liaukų ir smegenų sąveikos sutrikimus. Tyrimas yra labai svarbus diagnozuojant: vaisingumo problemas (nevaisingumą), mėnesinių ciklo sutrikimus arba ankstyvą menopauzę, erektilinę disfunkciją arba sumažėjusį libido, per ankstyvą arba vėluojantį lytinį brendimą vaikams.

Tirotropinė ašis yra grįžtamojo ryšio sistema, kuri kontroliuoja skydliaukės hormonų gamybą ir reguliuoja organizmo energiją bei medžiagų apykaitą.

Somatotropinė ašis valdo augimą po gimimo, ląstelių atsistatymą ir medžiagų apykaitą.

Poveikis sveikatai

Bendroji sveikata apibrėžiama kaip žmogaus buferinis pajėgumas – gebėjimas jo biologinei terpei prisitaikyti prie vidinių ar išorinių agresorių (patogenų, toksinų, emocinių traumų) neprarandant pusiausvyros.

Kai nervų sistema ilgainiui yra išsibalansavusi (pvz., ryški alfa ar beta simpatinės nervų sistemos dominavimas), tai verčia endokrininę sistemą nepertraukiamai iškreipti hormonų santykį. Laikui bėgant nuolatinis neuroendokrininis poreikis veikia sveikatą keliais aspektais: vyksta audinių irima – pernelyg didelis antinksčių ašies aktyvumas skatina struktūrinių baltymų irimą (katabolizmą), dėl to susilpnėja audiniai, pažeidžiamas žarnyno barjeras, sumažėja kaulų tankis.

Taip pat sutrinka šalinimo organų (detoksikacijos) veikla: autonominė nervų sistema reguliuoja kraujotaką į pagrindinius organizmo šalinimo organus – kepenis, inkstus, žarnyną. Dėl nuolatinės nervinės įtampos suprastėja šių organų gebėjimas filtruoti ir šalinti toksinus, todėl organizme jos kaupiasi.

Lėtinis uždegimas: pusiausvyros sutrikimas tarp simpatinės ir parasimpatinės reguliacijos keičia imuninių ląstelių (leukocitų) funkcinį santykį. Tai skatina sisteminius, silpnai išreikštus uždegiminius procesus, kurie tampa pagrindu lėtinėms ligoms vystytis.

Endobiogeninis vertinimas

Užuot vertinusi atskirus laboratorinių tyrimų rodiklius atskirai, endobiogenika pasitelkia diagnostinio modeliavimo sistemą, vadinamąją „funkcijų biologija”. Analizuojant konkrečius kraujo biomarkerius ir jų tarpusavio santykius, nustatomas ryšys tarp hipofizės veiklos, hormonų gamybos bei autonominės nervų sistemos tonuso. Tai padeda specialistams tiksliai suprasti, kaip būtent žmogaus nervų sistema formuoja jo hormonų profilį ir pritaikyti individualų sveikatinimą – pasitelkiant vaistinius augalus, mitybos korekcijas bei gyvenimo būdo pokyčius – siekiant atkurti įgimtą organizmo gebėjimą atsistatyti.

Kraujo tyrimas

Endobiogeninei konsultacijai yra būtinas kraujo tyrimas. Kai pasiruošti šiam tyrimui? Kraujo tyrimų atsakymai ruošiami penkias dienas, todėl pageidautina, kad kraujas būtų priduotas užsiregistravus vizitui.

Kraujo tyrimai turi būti ne vėlesni nei 3 mėn. laikotarpio. Prieš kraujo tyrimą bent penkias dienas nereikėtų intensyviai sportuoti.  Iki tyrimo reikia būti apie 12 valandų nevalgius. Jeigu žmogus serga, ar jaučiasi, kad sirgs virusine infekcija, tyrimo geriau nedaryti.

Endobiogeniko konsultacija

Itin svarbu į pirminę konsultaciją atvykti su jau atliktu kraujo tyrimu. Pirminę konsultaciją sudaro: apklausa – sveikatos nusiskundimai, ligos, gydymas, gyvenimo būdas, vaikystėje persirgtos ligos. Detali kūno apžiūra, apčiuopa.

Biologinių indeksų analizė

Specialistas apjungia apklausą, apžiūrą, biologinių indeksų analizę ir pateikia išvadą bei sudaro organizmo balanso atstatymo planą: mitybos, fizinio aktyvumo, atsipalaidavimo technikų, mineralų, vitaminų, papildų parinkimą. Taip pat sudaro individualius vaistinių augalų tinktūrų, arbatų receptus.

Kokius metodus naudoja endobiogenetika?

Endobiogenika naudoja vaistinius augalus (skystus ekstraktus, tinktūras), kurios ramina/aktyvina nervų sistemą, palaiko/sumažina hormonų aktyvumą. Papildus (vitaminus, mineralus).

Taip pat atkreipiamas dėmesys į gyvenimo būdą – poilsio ir darbo režimą, miegą, fizinį aktyvumą. Kiti metodai – manualinė technika, ajurveda, kinų medicina, psichoterapija.

Dėkojome lektorei Jūratei Vanagaitei už paskaitą apie endobiogeniką ir žinias apie kūno signalus bei negalavimų priežastis, kurių galima išvengti.

Parengė Nijolė Bielinienė, Sveikos gyvensenos fakulteto prodekanė

Sigitos Eimutienės nuotraukos