Gyvenimas – didžiausia dovana

Iš kitos pusės – donorystė. Be donorų nebūtų transplantacijos. Kas tie donorai, kaip ir kas sprendžia donorystės klausimus? Juk dažniausiai tai susįję su mirtimi ir artimųjų psichologiškai sunkiu apsisprendimu aukoti. O Vėlinių laikotarpis – kaip tik tas laikas, kai verta pasvarstyti apie galimus savo sprendimus panašiais atvejais.

Laukėme Asociacijos „Gyvastis“ prezidentės Aušros Degutytės pristatymo, bet, deja, dėl ligos ji negalėjo atvykti. Tačiau susitikome su realiais transplantologijos pasiekimų įrodymais – žmonėmis, gyvenančiais su persodintais organais, ir išklausėme nuoširdžiai pasakojamas jų gyvenimo „prieš tai ir po to“ istorijas.

Aistė Bagdonaitė, jau trejetą metų gyvenanti su persodintu inkstu, detaliai papasakojo apie donorystę. Tai paties žmogaus apsisprendimas, išreiškiamas išsiimant donoro kortelę. Auditorija nuščiuvo išgirdusi Aistės klausimą: „Ar kas turi donoro kortelę?“ Deja, tarp mūsų tokių neatsirado. Todėl toliau labai išsamiai buvo kalbama apie donoro kortelę, ką ji reiškia, kad ji negarantuoja, jog būsite donoras. Galutinį sprendimą vis tiek priims artimieji. Tik jiems būtų lengviau apsispręsti. Jau devynioliktus metus gyvenantis su persodinta širdimi Rimvydas Vekerotas pademonstravo savo donoro kortelę ir paaiškino, kodėl nusprendė ją išsiimti ir visada nešiotis. O jis pats gyvas pavyzdys, ką reiškia begalinis noras gyventi… Jo istorija apie tai, kokios būklės sulaukė „širdies“ ir kaip dabar aktyviai gyvena, džiaugdamasis kiekviena diena, kaip gyvenimo dovana. Savo istorija pasidalino ir fakulteto seniūnė Aldona Beloborodovienė, dabar gyvenanti su padovanotu „inkstuku“… Manau, nei vienas klausytojas neliko abejingas jos jautriam pasakojimui apie savo išgyvenimus, dėkingumą už suteiktą galimybę gyventi ir donorui, ir jo šeimai, ir persodinimą atlikusiai gydytojų komandai. Ir apie gerumą, meilę žmonėms, atjautą…

Sužinojome, kad net septyni vieno donoro organai gali būti panaudoti transplantacija. Donorystei amžius – ne riba. Lietuvoje vyriausiam donorui buvo 85 metai. Išsamiai buvo nagrinėjami visokie sklandantys mitai apie donorystę. Labai kenkia donorystei visuomenėje paplitę visokie mitai ir sklandančios „žinios“ apie perkamus ar parduodamus organus. Būtina žinoti, kad apie donorystę sprendžiama tik po to, kai konstatuojama smegenų mirtis. Ir nesąmonė, kad organo persodinimą gali atlikti bet kas ir bet kur… Juk tokiam procese dalyvauja apie dvidešimties specialistų komanda, o kur dar speciali įranga? Vienintelė priemonė kovoje su tokiomis melagienomis – informacija, kurią sužinojome ir su kuria mums reikėtų dalintis su artimaisiais, draugais ar pažįstamais. Juk nežinia, kam, kada ir kokiomis aplinkybėmis gali tekti susidurti su donoryste.

Danguolė Švegždienė

Autorės nuotrauka