Ir jau nieks neatims, ką akimis regėjai

Dvi rugpjūčio vidurio dienas per šimtą TF klausytojų lankėsi Prienų krašte. Visos pažintys, susitikimai šiose kelionėse, kurią sumanė, sudėliojo ir sutarė TF prodekanė Albina Varanauskienė, kaip vieną iš projekto „Tautiškos giesmės gimtinė – Suvalkija (Sūduva)” renginių, patvirtino, kad krašto savitumą sukuria ir geriau pažinti padeda jį mylintys žmonės.

Išvykę iš Vilniaus keliu iki Kauno keliautojai buvo apdovanoti turiningu ir įdomių žinių kupinu Istorijos fakulteto dekanės Vidos Kniūraitės pasakojimu. Sustojimas Veiveriuose ir pažintis su šalia Šv. Liudviko bažnyčios ilgamečio parapijos klebono kun. Kazimiero Skučo įkurtu unikaliu rimorystės muziejumi. Kaip sakė gidė Daiva, kunigas Kazimieras Skučas Lietuvoje vienas iš paskutinių rimorių – pakinktų meistrų. Stabtelėjimas čia ypatingas ir tuo, kad Turizmo fakulteto bičiulė Istorijos fakulteto dekanė Vida Kniūraitė tą dieną šventė neeilinį gimtadienį. Tad buvo daug sveikinimų, dovanų ir linkėjimų.

Nepaliko abejingų jautrus gidės Daivos pasakojimas apie legendinio Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto ir jo artimųjų likimus, dairantis po Veiverių krašto istorijos muziejaus ekspoziciją. Kaip ir sustojimas Veiverių pakraštyje Skausmo kalnelyje, tylus nusilenkimas prie partizanų kapų.

Šilavoto ypatumus turistams padėjo atskleisti muziejininkė Danguolė Lincevičienė, papasakojusi ne tik apie neogotikinę Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią, atvėrusi ypatingo gilumo šulinį, palydėjusi į Rezistencijos muziejų – tylų liudytoją ne tik skaudžių išgyvenimų, bet ir kovos. Kelias, paženklintas šventųjų skulptūromis vedė į Šilavoto davatkyną, buvusį neformalų moterų vienuolyną, savitą pamaldumo muziejų, kuriuo rūpinasi D. Lincevičienės šeima. Čia vyksta menininkų plenerai, renginiai bendruomenei.

Po dvasiškai pakylėtos popietės Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje, poeto tėviškėje Važatkiemyje, sustojimas Išlauže ir pažintis su charizmatišku Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios klebonu Viliu Sikorsku, kuris keliautojus sutiko grodamas vargonais.

Su gide Ernesta dar vaikščiojo po Prienus, ieškodami senųjų Prienų, fotografavosi prie Kunigaikščio Kęstučio paminklo, apžiūrėjo medinę Kristaus Apsireiškimo bažnyčią su šventoriuje stovinčia Šiukštų koplyčia, dairėsi po Žiburio kalnelį, Prienų piliavietę.

Dar buvo sustojimas Balbietiškyje.

Kelionė turininga, daug potyrių, naujų žinių ir pažinčių. Prodekanė A. Varanauskienė, jau galvodama apie naujus mokslo metus, kalbino tuos ypatingus, savo kraštą mylinčius prieniškius kviesdama susitikimams MČTAU auditorijose. Žinią apie Trečiojo amžiaus universiteto žingeidžius klausytojus paliko ne tik keliautojų smalsumas, bet ir atminimui padovanotos dovanos – MČTAU 30-mečio almanachas, Elenos Dobrovolskienės ypatingi karpiniai.

Simbolinis buvo ir sustojimas prie tilto per Nemuną, padalinusio Prienus. Viename krante – suvalkietiškoji Prienų dalis, o kitoje pusėje – dzūkiškoji. Tai bus lankymo objektas kitu projektu tyrinėjant Dzūkiją.

Ir jau nieks neatims, ką akimis regėjai: ne tik aplankytų vietų ar pamatytų objektų, bet ir emocijų – nuo susikaupimo iki susižavėjimo, nuo liūdesio dėl praeities iki pasididžiavimo savo kraštu.

Lilija Smalakienė

Vaclavo Svidinsko ir Algirdo Žukausko nuotraukos