
Įsibėgėjo užkrečiamųjų ligų sezonas
Tokiu pavadinimu paskaitą – diskusiją Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto Sveikos gyvensenos fakulteto gausiai susirinkusiems studentams pristatė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė. Kadangi daugelyje šalies miestų vis daugėja kosinčių, čiaudinčių ir karščiuojančių gyventojų, labai svarbu žinoti kaip apsaugoti save ir artimuosius nuo įvairių užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų. Apie tai išsamiai ir aiškiai paskaitoje pasakojo gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Oro-lašeliniu keliu plintantys sukėlėjai kelia didžiausią susirūpinimą dėl apsunkintos užkrečiamųjų ligų kontrolės. Didžiausią dalį, t. y. 96,85 proc. sudaro per orą plintančios infekcijos, iš kurių 98,25 proc. – sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu. Likusią sergamumo dalį sudaro: per maistą ir vandenį plintančios ligos ir ligos, kuriomis užsikrečiama per maistą – 2,23 proc., lytiškai plintančios infekcijos bei virusiniai hepatitai B ir C – 0,07 proc., zoonozės – 0,28 proc. ir kitos infekcinės ligos – 0,57 proc.
Beje, imunitetą galima įgyti natūraliai susirgus minėtomis ligomis.
Viena šiuo metu ypač plintanti liga – kokliušas. Tai – ūmi infekcinė liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai.
Susirgus minėta liga, pirmaisiais vaiko gyvenimo metais gali būti pavojingų komplikacijų. Užsikrėtęs kokliušu žmogus suserga per 5–21 dieną (dažniausiai per 7–10), bet inkubacinis laikotarpis gali užsitęsti ir iki 42 dienų. Atipinės ir besimptomės formos nenustatomas, todėl susidaro geros sąlygos užkratui plisti. Kūdikiams – tai sunki liga, galinti sukelti sunkias komplikacijas ir net mirtį.
Rizika susirgti jaunesniems nei 6 mėn. amžiaus kūdikiams šiuo metu vertinama kaip didelė. Kitoms amžiaus grupėms – maža arba vidutinė. Daugėja sergančiųjų paauglių ir suaugusiųjų. Ligonis labiausiai užkrečiamas per 1-2 savaitę, vėliau (trečią savaitę) užkrečiamumas mažėja ir nutrūksta. Gydant, užkrečiamumo laikotarpis trunka vidutiniškai 5 d., nuo antibiotikų vartojimo pradžios.
Vienas sergantysis kokliušu gali vidutiniškai užkrėsti 15 asmenų. Efektyviausia kokliušo prevencija – skiepijimai. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami kūdikiai, vaikai iki dvejų metų, 6–7 metų vaikai, vėliau 15-16 metų vaikai. Kokliušas suaugusiems gyventojams pasireiškia lengva ir netipine forma. Kokliušas būna ilgiau nei šešias dienas užsitęsusio kosulio priežastis.
Kita plintanti itin laki infekcija, kuriai būdingas didelis užkrečiamumas – tymai. Suserga 90-95 proc. imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais. PSO duomenimis, iki 5 metų amžiaus tymai iki šiol yra viena iš dažniausių mirties priežasčių tarp visų vakcinomis valdomų ligų. Infekcijos sukėlėjas – tymų virusas. Inkubacijos laikotarpis – apie 10 dienų. Infekcijos šaltinis – tik sergantis žmogus. Pagrindinis tymų viruso perdavimo būdas – oro lašelinis, tačiau gali plisti ir per kvėpavimo takų išskyromis užterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Asmuo gali išskirti infekciją vidutiniškai 4 d. iki bėrimo atsiradimo ir 4 d. po bėrimo pasirodymo.
Dar viena pavojinga liga – vėjaraupiai. Infekcijos sukėlėjas – tymų virusas. Inkubacijos laikotarpis – apie 10 dienų. Infekcijos šaltinis – tik sergantis žmogus. Pagrindinis tymų viruso perdavimo būdas – oro lašelinis, tačiau plisti gali ir per kvėpavimo takus. Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais, kai sergantysis kosėja, čiaudėja ar net kalba. Persirgus susidaro ilgalaikis, visą gyvenimą trunkantis, imunitetas.
Juostinės pūslelinės infekcijos šaltinis – sergantis vėjaraupiais, rečiau – juostine pūsleline, žmogus. Šiuo virusu užsikrečiama lašeliniu būdu per orą arba bet kokiu sąlyčiu. Vaikai nuo sergančiojo juostine pūsleline gali užsikrėsti vėjaraupiais, ir atvirkščiai. Vakcina skiepijami 50 metų ir vyresnio amžiaus suaugusieji.
Bene labiausiai visiems pažįstamas ir grėsmingas yra gripas. Tai ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu. Tarp žmonių gripo virusas plinta oro-lašeliniu būdu, žmonių imlumas gripui yra didelis. Greičiausiai infekcija plinta mažose, prastai vėdinamose, dulkėmis užterštose patalpose. Inkubacinis periodas – 24–72 val. Dažniausiai 48 val. Karščiavimas ir respiraciniai simptomai trunka 4–7 dienas, sausas kosulys ir nuovargis išlieka dar vieną ar dvi savaites. Gripas pavojingas ir dėl sukeliamų sunkių komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas, akių uždegimas, sinusitas, miokarditas, encefalitas, meningitas ir kt. Skiepijimo nuo gripo nauda: 34–44 proc. sumažėja vizitų pas gydytojus skaičius, 32–45 proc. sumažėja prarastų darbingų darbo dienų ir 25 proc. mažiau suvartojama antibiotikų, skirtų bakterinėms gripo komplikacijoms gydyti. Skiepijant vyresnio amžiaus žmones, 50–60 proc. sumažėja hospitalizacijos atvejų ir 80 proc. – mirtingumas. Didėjant antibiotikų rezistentiškumui vakcinacija pripažįstama kaip veiksminga priemonė, ne tik kovojant su užkrečiamosiomis ligomis, jų komplikacijomis ir mirtimis, bet ir mažinant antibiotikų vartojimą.
Pneumokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kurią sukelia gramteigiamas diplokokas Streptococcus pneumoniae. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl pneumokokinės infekcijos kasmet pasaulyje miršta 1,6 mln. žmonių. Žinoma apie 100 pneumokokų serotipų. Pneumokokai – viena dažniausių pneumonijų bei viduriniosios ausies uždegimų priežasčių. Pneumokokinė infekcija gana plačiai paplitusi tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų. Ypač didelė rizika – vaikams iki 5 m. ir vyresniems nei 65 m. asmenims.
Erkinis encefalitas – labiausiai Europoje paplitusi erkių platinama liga. Europoje sergamumas ypač išaugo per pastaruosius du dešimtmečius. Didžiausias sergamumo rodiklis registruojamas Baltijos šalyse, Slovėnijoje ir Čekijos Respublikoje. Ši liga gali pažeisti galvos smegenų dangalus, smegenis ir periferinius nervus, taip pat sukelti ilgalaikius liekamuosius reiškinius bei invalidumą. Užsikrėsti galima įkandus Ixodes ricinus erkei, taip pat vartojant termiškai neapdorotą užsikrėtusių gyvulių pieną ir jo produktus. Erkinio encefalito simptomai pasireiškia po inkubacinio periodo, trunkančio 2–28 dienas Nėra specifinio šios ligos gydymo. Gydomi erkinio encefalito simptomai. Skiepai – veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė.
Saugokitės pavojingų infekcijų ir būkite sveiki!
Parengė Vytautas Vaitkus, MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto prodekanas
Sigitos Eimutienės nuotraukos