
Metus pradėjo pažintimi su Suvalkijos krašto istorija
Keliautojai žino, kad nepadarius namų darbų, kelionė šiek tiek vertės praranda. Todėl Turizmo fakultete pradedant projektų, skirtų konkrečios vietovės pažinimui, įgyvendinimą prieš keliones imamasi teorinių tyrinėjimų. Ne išimtis ir naujasis projektas „Tautiškos giesmės gimtinė – Suvalkija (Sūduva).
Projekto vadovė prodekanė Abina Varanauskienė sako, kad rengiant „namų darbus“ neužtenka sugalvoti klausimus, reikia rasti ir kas į juos atsakys. Ieškota ne tik temų paskaitoms, bet ir įdomių lektorių. Kol kas viskas pavyksta, dar ne vienu susitikimu nenusivilta, auditorija visad sausakimša, o susidomėjimas neslūgsta.
Pirmasis susitikimas, kuriuo po naujametinių atostogų pradėjome darbus, pasidėjo rektorės dr. Zitos Žebrauskienės palinkėjimais. O paskaitą „Istorinių ir etnografinių regionų samprata: Žemaitija-Suvalkija (Sūduva) – Dzūkija (Dainava)“ skaitė humanitarinių mokslų daktaras Tomas Baranauskas.
Daug informacijos, iliustruotos senais žemėlapiais, rodė, kaip keitėsi etnografinių regionų pavadinimais ir geografinės ribos. Po paskaitos ne vienas sakė išgirdęs netikėtų faktų.
Sausio 13-ąją – antrasis projekto „Tautiškos giesmės gimtinė -Suvalkija (Sūduva)“ renginys, ir pilnutėlė auditorija žiūrėti režisieriaus J. Lingio filmo „Pasijutau lietuviu esąs“. Degant žvakutėms, tylos minute pagerbėm žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimą, sugiedojome Tautinę giesmę, sukurtą V. Kudirkos, apie kurį ir pasakoja šis filmas. Renginyje dalyvavo filmo kūrėjas J. Lingys.
Trečiasis renginys, skirtas Suvalkijos (Sūduvos) studijoms, buvo dviejų dalių. V. Vasiliausko ir V. Kniūraitės autorinis filmas „Viena diena Suvalkijos keliais“ su prof. Liberto Klimkos įskaitytu pasakojimu tapo įžanga į Istorijos fakulteto dekanės doc. dr. Vidos Kniūraitės paskaitą „Trumpa Suvalkijos (Sūduvos) istorinė apžvalga“. Lektorė pasakojo apie krašto istorijos vingius. Po ilgai užsitęsusių karų su kryžiuočiais šis krašas buvo virtęs dykra. LDK laikotarpiu vėl tapo gausiai apgyvendintas. Vėliau Užnemunė prijungta prie Prūsijos, nuo 1807 m. priklausė Lenkijai. Gyvenimas Užnemunėje skyrėsi nuo likusios Lietuvos, kuri buvo beviltiškai atsidūrusi carinės Rusijos valdžioje. Užnemunėje žymiai anksčiau buvo panaikinta baudžiava, čia anksčiau pradėjo formuotis iš valstiečių kilusi inteligentija. Visa tai paskatino, kad šis kraštas tapo tautinio judėjimo centru. Iš jo kilę net 6 vasario 16-osios akto signatarai.
Apie tris iš jų sausio 22-ąją paskaitoje „Vasario 16-osio akto signatarai Sūduvoje. I dalis“ pasakojo Algimantas Petrauskas. Signatarai Pranas Dovydaitis, Saliamonas Banaitis ir Jonas Basanavičius – skirtingos asmenybės, bet juos visus jungė kova už lietuvybę. Lektoriaus pasakojimas atskleidė nežinomų biografijos ir asmenybės detalių, įdomių faktų, o kalbėdamas apie dr. Jono Basanavičiaus atminimo įamžinimą, pakvietė savitam egzaminui įvardijant, kur stovi vieni ar kiti įamžinimo ženklai.
Projekto vadovė Albina Varanauskienė sako, kad jau numatyti ir vasario mėnesio renginiai: „Vasario 7-ąją antrąją paskaitą „Vasario 16-osio akto signatarai Sūduvoje“ skaitys Algimantas Petrauskas. Vasario 12 -ąją susitiksime Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijoje. Gimnazistai padovanos meninę-literatūrinę kompoziciją, kuri pirmą kartą buvo parodyta minint Vilniaus įkūrimo 700-ąsias metines. Taip pat gimnazistų sukurtu filmu virtualiai pasivaikščiosime dr. J. Basanavičiaus keliais Vilniuje. Tarp bendrų renginių vasario mėnesį paskaitą „Žaliasis Suvalkijos vainikas: Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas Ožkabaliuose“ skaitys profesorius Libertas Klimka, o apie kalbininką J. Jablonskį papasakos Istorijos fakulteto dekanė doc. dr. Vida Kniūraitė.“
Pasak Turizmo fakulteto prodekanės Albinos Varnauskienės, kiekviena grupė dėlioja savo kelionių kryptis ir tyrinėjimų temas, kurias neretai padiktuoja ir atradimai bendrose paskaitose.
Lilija Smalakienė
Bonifaco Vengalio, Linos Žukauskaitės-Britenkovienės ir Arvydo Žukausko nuotraukos