Įsimintinos dienos prie Vištyčio ežero

Keturios dešimtys smalsių stovyklautojų ne tik iš MČTAU, bet ir iš Šiaulių tęsė Sūduvos krašto studijas. Gražiame kempinge „Viktorija“, įsikūrusiame prie Vištyčio ežero, praleido šešias dienas ir kasdien keliavo po Lietuvos patriotų, kultūros korifėjų ir legendomis apipintų piliakalnių kraštą.

Įspūdžių patirta daug jau net pirmąją dieną. Automagistrale pro Kauną pasiekę Sūduvių kraštą, pasigrožėję senosios Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios gotikine architektūra, vyko į Lukšius. Zyplių dvare pasitikęs skulptorius ir tautodailininkas Vidas Cikana lydėjo po simetriškų formų baltutėlius dvaro rūmus, didžiojoje menėje pasakojo dvaro istoriją: apie čia gyvenusius dvarininkus, veikusią kunigų seminariją ir dvimetę žemesniąją žemės ūkio mokyklą bei rūpestį dvaro atstatymu tapus seniūnu. Apžiūrėję Zanavykų muziejų ir dvaro arklidėse įkurtą meno galeriją, dar nuvyko prie miestelį puošiančių Vido sukurtų skulptūrų.

Šakiuose pasitiko mokytoja Birutė vaizdingai papasakojusi miesto istoriją, keliautojai klausėsi 24 varpų kariliono skambesio, džiaugėsi liepų alėjoje paminklu lietuvių kalbai.

Kudirkos Naumiestyje paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleido Vincas Kudirka. Aplankę muziejų ir ant kapo uždegę žvakę, sugiedojo Lietuvos himną.

Įsikūrę kempinge „Viktorija” ir pakviesti buvusio Vištyčio seniūno Bronislavo Politos kartu su miesto bendruomene giedojo Tautišką giesmę.

Antrosios dienos žvalgybą po Vištyčio apylinkes pradėjo nuo regioninio parko lankytojų centro. Mediniame vėjo malūne sužinojo apie miestelio istoriją, klestėjusius verslus ir darbščius krašto žmones, ropštėsi ant legendomis apipinto didžiojo Vištyčio akmens ieškoti velnio pėdos – akmuo yra archeologijos ir gamtos paminklas, kurio aukštis 4 metrai, plotis 5 metrai, ilgis 7 metrai. O užkopę ant aukščiausios kalvos, grožėjosi kraštovaizdžiu.

Trečioji diena buvo skirta pažinčiai su Vištyčiu: meno galerijoje „Švytintė žemė“ pasitiko galerijos kūrėja dailės mokytoja Irena Karčiauskienė, papasakojusi apie mistišką, romantišką šviesos ir gamtos sąlytį. Su Bronislavu Polita kopė į Pavištyčio piliakalnį ir leidosi į žygį Šilelio pažintiniu taku. Po vakarienės skubėjo į susitikimą su Vištyčio bendruomenės nariais.

Ketvirtoji diena buvo skirta Vilkaviškio kraštui. Orai nedžiugino, bet tai netrukdė Vilkaviškio savivaldybės viešojoje bibliotekoje kartu su Vilkaviškio TAU klausytojais dalyvauti Prūsijos kunigaikštystės ir Paprūsės 500 metų sukakties paminėjime. O kai ansamblis „Rudenėlis“ uždainavo, pritarė visi… Vilkaviškio TAU direktorė Dalia pakvietė pasivaikščioti po miestą.

Nusifotografavę prie Jono Basanavičiaus paminklo, autobusu iškeliavo į Paežerių dvarą, vėliau į Alvitą.

Penktoji intensyvi diena su pakilia nuotaika ir „kaprizingu dangumi“. Ankstyvi pusryčiai ir kelionė į Kybartus. Tai miestas – Europos sąjungos siena su Kaliningrado sritimi. Kybartuose pasitiko gidas Vitas Katkevičius – Kybartų krašto istorijos sklaidos iniciatorius.

Ožkabaliai – patriarcho Jono Basanavičiaus gimtinė. Šiemet gimtinę aplankė net 6 Turizmo fakulteto ekskursantų grupės. Edukacija „Keptuvėj čirška, burnoj tirpsta…“ buvo pačiu laiku: išalkę su apetitu valgė razavus ir čirvinius blynus su įvairiais dažiniais! Be to, susipažino su Sūduvos valstiečių maisto ruošimo ypatumais bei XIX–XX a. sandūroje naudotais indais.

Vakare – atsisveikinimo vakarėlis su Vištyčio bendruomenės atstovais ir Nomedos vadovaujama kapela „Versmė“. Po įspūdingos vakaronės ilgai nesiskirstė, atsisveikinti buvo nelengva…

Šeštoji diena išaušo saulėta, bet stovyklautojų jau laukė Kalvarijos muziejaus vadovės Astos Jankeliūniens užburiantis pasakojimas apie miesto istoriją: nuo Trobių, taip ši vieta vadinosi 1660 metais. 1770 metais jau buvo vadinama Kalvarija, nuo Oginskiams priklausiusio Kalvarijos dvaro. Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje 1898 m. pirmą kartą lietuvių kalba sakė pamokslus ir sutvirtinimo sakramentą suteikė Seimų vyskupas Antanas Baranauskas.

Marijampolėje gidė Vida Mickuvienė lydėjo po puikiai sutvarkytą centrą, įspūdingą kačių kiemą, parką, Šv. Arkangelo Mykolo Mažojoje baziliką.

Ir stovyklautojai, ir vadovės vieningai sako, kad geriausiai pažinti kraštą padeda ypatingi to krašto žmonės. Garbės dekanė Teodora Dilkienė ir prodekanė Albina Varanauskienė patikino, kad stovykla nebūtų buvusi tokia turininga ir įsimintina be šių žmonių, tad nuoširdžiai dėkoja Vilkaviškio ir Marijampolės TAU pagalbininkėms Daliai Šileikienei ir Vidai Mickuvienei už ekskursinės programos organizavimą; Vilijai Gilienei, Vilkaviškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorei ir pranešėjai Gitanai Pumerytei-Vosylienei už puikų renginį skirtą Prūsijos kunigaikštystės ir Paprūsės 500 metų sukakties paminėjimui; Bronislavui Politai, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos nariui už neįkainojamą pagalbą; Nerijui Paškauskui, Vištyčio regioninio parko darbuotojui, kuris ne tik supažindino mus su šio krašto gamta ir kultūriniu paveldu, bet dar nuvežė prie Vištyčio akmens ir prie aukščiausių regiono parko kalvų; Vidui Cikanai, skulptoriui, Zyplių dvaro ir Zanavykų muziejaus vadovui; Birutei Bendoraitienei, Šakių TAU Gamtos fakulteto dekanei už įdomią ekskursiją po Šakius; Aurimui ir visoms V. Kudirkos muziejaus darbuotojoms; Vitui Katkevičiui, Kybartų gidui; Astai Jankeliūnienei Kalvarijos muziejaus vadovei už ekskursiją po miestą ir muziejų; edukacinės programos vadovėms Ožkabaliuose; Viktorui Jašinskui, kempingo „Viktorija“ direktoriui, už nuoširdų bendravimą; Neringai už skanius pusryčius ir vakarienes.

Daug padėkos žodžių už nuoširdumą bei puikią nuotaiką stovyklautojai skyrė ir vadovėms Teodorai ir Albinai.

Informacija parengta pagal stovyklautojų įspūdžius

Stovyklautojų nuotraukos