
Ką turėjo ir prarastų Ukraina
Politikos, teisės ir ekonomikos fakultete (PTEF) surengta paskaita „Ko netektų Ukraina, praradusi aneksuotas teritorijas“. Dr. Vida Kniūraitė papasakojo, kaip susiformavo dabartinės Ukrainos teritorija, kokių iškasenų turi, kokią pramonę, žemės ūkį ir kitas šakas, ko gali netekti, dalį Ukrainos okupavus Rusijai.
Lektorė papasakojo apie Ukrainos retas iškasenas, dėl kurių sutarties vyksta derybos su JAV. Teigė, kad tokių daugiausiai, apie 70 proc., išgauna Kinija, o JAV – apie 10-11 proc. Kitos šalys, plėtojančios retųjų elementų gavybą, – Indija, Australija, Tailandas ir taip toliau.
Rodydama ekrane žemėlapius, V. Kniūraitė papasakojo, kaip keitėsi Ukrainos teritorija, kol tapo tokia, kokia yra dabar. Kalbėjo apie šios šalies sunkiąją pramonę, tokias iškasenas, kaip anglis, pažymėjo, kad 90 proc. anglies gavybos sukoncentruota Donbase. Pasakojo ir apie Ukrainos atomines elektrines, tarp kurių didžiausia Europoje – Zaporižėje.
Lektorė išsamiai išdėstė geografines Ukrainos ypatybes, pateikdama jas per istorinę prizmę. Taip pat pateikė informaciją apie kitas šalies iškasenas, kitas pramonės šakas, žemdirbystę, laivų statybą ir laivininkystę. Detaliai pasakojo apie Krymo pusiasalį – nuo istorijos iki gamtinių turtų.
Pasak V. Kniūraitės, Rusija Ukrainoje užgrobė 63 proc. anglies telkinių, 11 proc. naftos telkinių, 20 proc. dujų telkinių, 42 proc. metalų ir 33 proc. retųjų ir kitų mineralų telkinių, tarp kurių yra ir litis.
Kaip paskaitos pabaigoje sakė PTEF dekanas Vitalius Skaržinskas, jis nelabai įsivaizduoja derybas su Rusija, kurias inicijavo JAV, kad Ukrainai yra sunkiau, negu sunku, ir nežinia, ko tikėtis.
Parengė Rasa Pakalkienė
Autorės nuotraukos