Trakuose – dvyliktoji „Šypsenų vaivorykštė“

Sveikindama festivalio dalyvius, vertinimo komisijos pirmininkė MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė, sakė, kad didžiausia šio renginio vertybė yra tai, kad šalia šoka ir anūkai, ir močiutės, ir vaikai, ir mamos, gali vieni kitus pamatyti scenoje, o pasidalinimas šypsenomis kuria bendrą jaukumą.

Jau nuo ryto Trakų kultūros centro prieigose buvo judru, o Kultūros rūmuose daug žmonių. Pirmoje festivalio dalyje pasirodė jauniausieji dalyviai, o popietę Kultūros rūmų scenoje savo talentus ir kūrybiškumą demonstravo vyresni šokėjai. Čia buvo ir tautinių šokių, ir šiuolaikinių, ir gatvės šokių. Vertinimo komisija, kuriai vadovavo dr. Zita Žebrauskienė, kaip įprasta šiame festivalyje, neskirstė vietų. Šokėjai varžėsi dėl atskirų nominacijų. Nors šokiai įvairių stilių, tačiau, kaip sakė šio konkurso organizatorė Valerija Stričkienė, pasirodymas turi atitikti visus tam stiliui keliamus reikalavimus. Profesionalo žvilgsniu šokių kompozicijas vertino šokėjas Robertas Januška, choreografės Rima Česevičienė.

Šokių studijos grupė „Nonna Dance“ su energinguoju ir spalvinguoju „Pasadobliu“ pareiškė, kad amžius negali riboti nei noro šokti, nei galimybės parodyti aukštą lygį. Žavus moteriškumas ir pasirodymo emocionalumas užbūrė, žiūrovams net nesinorėjo, kad šokis baigtųsi. Komisija šį pasirodymą pripažino elegantiškiausiu. Grupė „Bruknės“ šoko „Kvikstepą“. Jų pasirodymas pelnė energingiausio pasirodymo apdovanojimą. O grupės „Emocija“ pasirodymas pripažintas romantiškiausiu. Jos šoko „Rumbą“.

Kol vertinmo komisija tarėsi, scenoje kolektyvai parodė ir kitų šokių. Šiltai žiūrovai sutiko „Bruknių“ „Lotynų Amerikos šokių siuitą“. „Nonna Dance“ šoko „Čia-čia-čia“, o „Emocija“ – „Vienos valsą“.

„Šiame festivalyje visada vyrauja ypatinga atmosfera. Čia niekas „nesipeša“, džiaugiasi vieni kitų pasiekimais. Smagu, kad tai nesikeičia. Todėl visad norisi dalyvauti“,- sako Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos šokių kolektyvo vadovė R. Česevičienė. Pasak šio konkurso organizatorės, pradininkės ir įkvėpėjos choreografės V. Stričkienės, kituose renginiuose sutikti kolegos dar pernai klausinėjo, ar bus pavasario suėjimas Trakuose. „Žmonės nori sustikti, pasirodyti, tad nerengti jo negalime“, – sako Trakų kultūros centro choreografė Loreta Kiškūnienė. Festivalio programa buvo taip sudėliota, kad visi dalyviai galėjo pamatyti vieni kitų pasirodymus. Tai taip pat renginio privalumas.

Lilija Smalakienė

Autorės nuotraukos