Kai „fuksas“ tampa dekanu

– Užbaigėte pirmuosius savo kaip gausiausio MČTAU fakulteto dekano mokslo metus. Su kokiomis mintimis, kokių vilčių vedamas ėmėtės nelengvų pareigų? Tuo pačiu smalsu sužinoti apie jūsų požiūrį į keliones, turizmą ir asmeninę keliautojo patirtį.

– Pirma mintis buvo, tokia – ar dar yra pasaulyje universitetas, kur „fuksas“ tampa dekanu. O manyje yra keliautojo genas, paveldėtas iš tėčio – jis buvo nenuilstantis keliauninkas, išmaišęs visą tuometinę Sovietų Sąjungą (į užsienį juk negalėjome išvykti – tik saujelė išrinktųjų). Kai norėjo mane aplankyti kariuomenėje Buriatijoje, Ulan-Ude, iš Irkutsko sugebėjo atskristi iki mano dalinio kariniu transporto lėktuvu.

Aš, dar būdamas moksleivis, kelias vasaras po dvi savaites keliavau po Lietuvą respublikinėje moksleivių turistų stovykloje. Ignalinos kraštas, Zarasai, visa Kuršių marių pakrantė, nakvynė palapinėse, vakariniai laužai.

Žinojau, kad bus nelengva pakeisti ilgametę dekanę Teodorą Dilkienę, nes visi ims lyginti. Tačiau, manau kiekvienas privalo eiti savu keliu, imdamas sukauptą geriausią patirtį.

– Gerbiamas dekane Arvydai, jums tradicinis klausimas: kuo ypatingi praėję mokslo metai buvo turizmo fakulteto klausytojams? Ar pavyko įgyvendinti sumanymus? Ar pasiteisino viltys puoselėtos mokslo metų pradžioje?

– Kažkuo ypatingais sunku pavadinti, visi metai ypatingi ir skiriasi vieni nuo kitų. Turėjome nemažai lūkesčių, dalis jų išsipildė. Kaip psichologas Eugenijus Laurinaitis apibrėžė laimės supratimą, kad tai skirtumas tarp lūkesčių ir jų realizavimo, tad, manau, mes buvome gana laimingi.

– Priminkite pastarųjų metų įsimintiniausius kelionių maršrutus – tai būtų įdomu ir naujiems klausytojams, kad jie žinotų, ko tikėtis.

– Man ypatingas buvo žygis baidarėmis Žeimenos upe. 16 baidarių kaip viena draugiškai įveikė nelengvą 18 km maršrutą ir atsirado didelis noras tokius žygius kartoti.

O šiaip šie metai buvo skirti Žemaitijos pažinimui. Sužinojome daug istorinių faktų apie Žemaitiją (labai ačiū kolegei, Istorijos fakulteto dekanei Vidai Kniūraitei už nuostabius pasakojimus apie Žemaitiją), pamatėme jos nepakartojamą grožį, susipažinome su jos nuostabiais žmonėmis.

– Fakulteto klausytojai jau aplankė bemaž visus Lietuvos regionus, patirtus įspūdžius apibendrino, papildė mokslinėse praktinėse konferencijose, paskaitose, susitikimuose. Priminkite įsimintiniausius renginius. Ką dar klausytojai sužinos apie Lietuvą, kur nusidrieks jų maršrutai?

– Man įsimintina buvo kelionė į Platelius per Užgavėnes. Sužavėjo žmonių išradingumas, bendrystė, geranoriškumas. Buvo visokių kaukių ir tradicinių ir šiuolaikiškų – ten net Donaldą Trampą sutikome.

Toli gražu aplankyti visus regionus, mūsų dar laukia Suvalkija, Dzūkija ir Aukštaitija. Naujais mokslo metais aplankysime Suvalkiją, domėsimės jos istorija, žmonėmis, gamtovaizdžiu.

– Fakultete daug veiklos, kuri, atrodytų, tiesiogiai nesusijusi su turistiniais maršrutais. Jau ne vienerius metus organizuojamos fizinio aktyvumo ir aktyvaus poilsio stovyklos, įvairūs sporto renginiai, žygiai. Fakultetas garsėja savanorystės talkomis, klubine veikla?

– Aktyvūs žmonės aktyvūs visur. Todėl ir veikia keliose srityse. Taip tobulėjama ir sustabdomas laikas.

– Fakultetas garsėja gražiomis tradicijomis, iniciatyvomis. Viena jų – išradingos pirmakursių krikštynos. Ir toliau puoselėsite šią tradiciją ar rasis naujų?

– Be abejo. Pats buvau „krikštytas“, tad kodėl kiti gali to išvengti. Naujokų krikštynos tikrai bus. Bus ir Turizmo fakulteto diena, kuri praėjusiais metais surengta pirmą kartą ir sulaukė susidomėjimo.

– Turizmo fakultete – 1794 klausytojai, iš jų Turizmo fakultetą kaip pirmą pagrindinį buvo pasirinkę – 833 klausytojai, kaip antrą pagrindinį – 391 klausytojas, kaip nepagrindinį – 570 klausytojų. 366 – nauji klausytojai. Ar nesudėtinga tvarkytis su tokiu gausiu klausytojų būriu?

– Jei tai reikėtų daryti vienam, aišku būtų neįmanomas. Dėkingas prodekanėms Albinai Varanauskienei, Vilei Lauruševičienei, grupių seniūnams ir aktyvui. Tik bendras darbas sugeneruoja puikias idėjas ir padeda jas realizuoti.

– Kokia buvo jūsų ir fakulteto klausytojų vasara?

– Nors vasara atostogų metas, tačiau paskutinę kelionę organizavome rugpjūčio 6 dieną.

– Kokių kelionių, naujų iniciatyvų, įdomių veiklų gali tikėtis fakulteto senbuviai ir nauji klausytojai? Kur ir kaip plukdysite fakulteto laivą?

– Plauksime tik į priekį. Dažnai nauja būna gerai pamiršta sena. Todėl vis puoselėju „klasikinio“ turizmo idėją (palapinės, žygiai ir nakvynė gamtoje). Dar dviračiai, baidarės. Žinoma, ir Vilnius bei jo apylinkės slepia daug istorijų, netikėtumų.

Kalbino Lilija Smalakienė

Arvydo Ivaškevičiaus asmeninio archyvo nuotraukos

Kelionių ir žygių pažintiniais takais akimirkos.