Kai gydo ir rūpestinga mityba

Apie tai išsamiai pasakojo lektorė gydytoja kardiologė: Aistė Žebrauskaitė-Ivanauskienė. Į tokį nedidelį straipsnį sunku sudėti visą išgirsta informaciją, tad pateikiame svarbiausius paskaitos momentus.

Kodėl atsiranda lėtinės ligos?

Lėtinė liga yra tokia liga, kuri trunka ilgiau nei metus. Paprastai, bėgant laikui, tokios ligos sunkėja, todėl pacientams tampa sunkiau judėti, tvarkytis namuose, dažnesni prastos savijautos periodai, o sudėtingesniais atvejais lėtinės ligos gali privesti prie neįgalumo.Kai kurias lėtines ligas lemia žmogaus gyvenimo būdas ir elgsenos įpročiai, o kitas, deja, paveldime. Dalį lėtinių ligų gali sukelti ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, ilgalaikis toksinų, cheminių medžiagų ar oro taršos poveikis. Rūkymas, fizinis pasyvumas, per didelis alkoholio vartojimas, netinkama mityba – tai dažni rizikos veiksniai, dėl kurių žmonės suserga lėtinėmis ligomis.

Kadangi lėtinių ligų dažniausiai visiškai išgydyti neįmanoma, joms valdyti reikalingas nuolatinis stebėjimas, gydymas ir vaistai.

Senjorai dažniausiai serga bent viena lėtine liga. Tačiau pasaulinė statistika atskleidžia dar vieną nedžiuginančią tendenciją – apie 80 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių serga dviem ar daugiau lėtinių susirgimų.

Kas tai yra dislipidemija?

Tai kraujo riebalų (lipidų) disbalansas. Dislipidemija gali pasireikšti įvairiame amžiuje, netgi vaikystėje, jeigu liga yra paveldima. Ypač ši būklė pavojinga vyresniems kaip 45-erių metų vyrams ir vyresnėms kaip 55 metų moterims, nes būtent šiame amžiuje smarkiai padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Medikai įsitikinę, kad kiekvienas turėtų žinoti lipidų kiekį kraujyje.

Riebalai – organizmo energijos šaltinis, tačiau dėl atsiradusio jų pertekliaus neišvengiamai auga kūno svoris ir apkraunama virškinimo sistema, ypač kepenys, gali sutrikti medžiagų apykaita, nusilpti imunitetas, susilpnėti apsauga nuo infekcinių ligų komplikacijų bei atsirasti padidėjusio cholesterolio problemų. Cholesterolio lygis – tai nematomas pavojus.

Geras ar blogas cholesterolis?

Tai vienas iš pagrindinių kraujo plazmos lipoproteinų komponentų. Suaugusio žmogaus organizme jo randama apie150 g. Ypač daug cholesterolio yra smegenyse, kepenyse, inkstuose. Kraujyje apie 70% cholesterolio yra esterifikuota su riebalų rūgštimis. Cholesterolis yra būtinas visų ląstelių, taip ppat lipoproteinų, membranų komponentas, jis yra tulžies rūgščių, steroidinių hormonų, vitamino D pirmtakas.

Nors padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje yra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau šis lipidas yra labai svarbus ir būtinas mūsų organizmui. Laikui bėgant kraujagyslių sienelėse gali susidaryti cholesterolio sankaupos. Pats aterogeniškiausias, t. y. labiausiai skatinantis aterosklerozę yra MTL cholesterolis. Patekę po kraujagyslės vidiniu dangalu, endoteliu, mažo tankio lipoproteinai yra oksiduojami, ir tik tuomet ,,suryjami‘‘ ląstelių – monocitų-makrofagų. Susidaro tukliosios ląstelės. Vėliau makrofagai suyra,. iš jų atsipalaiduoja laisvas cholesterolis. Jie pažeidžia endotelį. Lipidų ‘prisiriję’ monocitai-makrofagai ir cholesterolis sudaro aterosklerozinės plokšlelės pagrindą. Vėliau prisijungia kraujagyslės lygiujų raumenų ląstelės, jungiamasis audinys, plokšlelė didėja ir išsikiša į spindį, susiaurindama kraujagyslę. Svarbu tai, kad aterosklerozė ilgą laiką gali nesukelti jokių skundų.

Kūnas negali funkcionuoti be cholesterolio, jis padeda organizmui suskaidyti riebalus arba lipidus plonojoje žarnoje tam, kad jie galėtų būti absorbuojami į kraujotaką. Kepenyse cholesterolis susijungia su lipidais ir baltymais ir sudaro sudėtingus junginius, vadinamus lipoproteinais.

Cholesterolis yra būtinas ląstelių membranų formavimuisi, hormonų gamyboje, jis padeda virškinti maistą, prisideda prie Vitamino D gamybos, kai oda yra veikiama saulės. Cholesterolis leidžia žmogaus ląstelėms judėti ir keisti formą (to negali daryti augalai, nes neturi cholesterolio). Iš esmės jo reikia naujų ląstelių gamybai ir augimui (todėl tiek daug cholesterolio kiaušiniuose!). Taip pat cholesterolis yra reikalingas estrogenų, testosterono, progesterono, kortizolio, aldosterono, tulžies gamybai. O svarbiausia, net 25% kūne esančio cholesterolio yra smegenyse, jo reikia sinapsių gamybai ir priežiūrai, įvairiausių hormonų gamybai. Būtent todėl labai svarbu sureguliuoti cholesterolio gamybą Jūsų organizme, o ne jį pašalinti. Jei cholesterolis neatliks savo darbo, pasekmės gali būti labai skaudžios.

Optimalus bendras cholesterolio kiekis suaugusiems yra < 5,0–5,2 mmol/l . Svarbiausia stebėti „blogojo“ (MTL) cholesterolio rodiklį, kuris sveikam žmogui turėtų būti < 2,6–3,0 mmol/l , o „gerojo“ (DTL) – > 1,0 mmol/l vyrams ir > 1,2 mmol/l moterims . Didelės rizikos pacientams MTL norma yra griežtesnė (< 1,4–1,8 mmol/l).

MTL cholesterolis yra vadinamasis „bloguoju“. Kodėl? Juk tai viena iš svarbiausių medžiagų organizme, be jo mes mirtume! Per didelis šio cholesterolio kiekis siejamas su koronarine širdies liga, infarktu, insultu ir kitomis su kraujotaka ir širdimi susijusiomis ligomis. Kai arterijų sienelės pažeidžiamos (vėliau aptarsime kodėl), MTL cholesterolis siunčiamas į pažeidimo vietą kaip „remonto medžiaga“. Problema kyla tuomet, kai dėl nesibaigiančio uždegimo MTL įstringa arterijos sienelės viduje, oksiduojasi ir kartu su imuninėmis ląstelėmis suformuoja plokšteles. Šis procesas, siaurinantis arterijas, vadinamas ateroskleroze. Padidėjus bendram cholesterolio ir MTL cholesterolio kiekiui; esant normaliam DTL cholesterolio ir trigliceridų kiekiui rekomenduojama:  sumažinti sočiųjų riebalų vartojimą; iš dalies pakeisti juos mono ir polinesočiaisiais riebalais; skatinti tirpių maistinių skaidulų vartojimą, daugiau valgyti vaisių, daržovių, avižų, ankštinių; apriboti maistą su dideliu cholesterolio kiekiu.

Svarbu stebėti „blogojo“ (MTL) cholesterolio kiekį, kuris turėtų būti < 3,0 mmol/l, ir „gerojo“ (DTL) cholesterolio kiekis: vyrams > 1,0 mmol/l, moterims > 1,2 mmol/l.

Pasak pasaulio mokslininkų, širdies ir kraujagyslių ligos (insultas, infarktas, aterosklerozė, širdies ligos ir pan.) yra „pirmaujanti“ mirties priežastis pasaulyje. O tarp padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje ir šių ligų vystymosi randamas tiesioginis ryšys.

Kodėl svarbūs trigliceridai?

Triglicerodai, tai yra blogieji riebalai, kurių koncentracija kraujyje neturėtų būti didesnė, negu 1,7 mmol/l. Padidėjus trigliceridų koncentracijai, esant normaliam bendro cholesterolio, MTL ir DTL cholesterolio kiekiui rekomenduojama: sumažinti antsvorį; mažiau vartoti rafinuotų angliavandenių; sumažinti ar visiškai atsisakyti alkoholio.

Trigliceridai yra jūsų kraujyje esančių riebalų (lipidų) rūšis. Tai yra labiausiai paplitęs riebalų tipas kūne. Jo gaunama su maistu, įskaitant sviestą ir aliejų. Organizmas naudoja šį komponentą energijai gaminti. Perteklinės kalorijos, kurias suvartojate, taip pat paverčiamos ir kaupiamos ląstelėse trigliceridų pavidalu.

Tam tikras trigliceridų kiekis yra svarbus jūsų sveikatai. Tačiau, jei nuolat suvartojate daugiau kalorijų nei sudeginate, ypač gaunamų su maistu, kuriame gausu angliavandenių, jūsų trigliceridų kiekis gali padidėti. Aukštas trigliceridų kiekis gali sukelti ir būti sveikatos problemų, įskaitant metabolinį sindromą, požymis. Ši būklė yra aukšto kraujospūdžio, didelio cukraus kiekio kraujyje, riebalų pertekliaus aplink juosmenį, mažo gerojo cholesterolio ir didelio trigliceridų kiekio derinys.

Kam reikalingi statinai?

Tai vaistų klasė, naudojama mažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir slopinti fermentą HMG-KoA reduktazę kepenyse. Jie patikimai mažina „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekį, užkirsdami kelią širdies priepuoliams, insultui ir aterosklerozei. Poveikis pastebimas po savaitės, o didžiausias – po 4–6 savaičių. Mažina mažojo tankio lipoproteinų (MTL) koncentraciją ir riziką susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis. Kepenyse blokuoja fermentą, atsakingą už cholesterolio gamybą. Skiriami aterosklerozės, išeminės širdies ligos ir insulto prevencijai.

Lėtinis širdies nepakankamumas

Tai progresuojanti liga, kai nusilpęs širdies raumuo nebepajėgia adekvačiai aprūpinti organizmo krauju. Pagrindiniai simptomai: dusulys (ypač krūvio metu ar gulint), greitas nuovargis, kojų/kulkšnių patinimai ir staigus svorio didėjimas dėl skysčių kaupimosi. Apribojus natrio vartojimą sustiprėja diuretikų poveikis, sumažėja cirkuliuojančio kraujo tūris ir pagerėja širdies veikla. Dėl ligos organizme susikaupia per daug natrio. Jis sulaiko organizme skysčius. Dėl to sunkėja širdies darbas, pabrinksta pėdos, kulkšnys ar pilvas, atsiranda dusulys, didėja svoris. Tokiu atveju gali padėti dieta, kurioje natrio yra mažai, net tada, jei žmogaus organizme skysčių pertekliaus simptomų nėra arba jis vartoja skysčius šalinančius vaistus. Sergant širdies nepakankamumu, dėl tam tikrų simptomų gali būti sumažėjęs apetitas ir suvalgomo maisto kiekis. Patartina valgyti dažnai nedideliais kiekiais. Rekomenduojama vartoti subalansuotą maistinių medžiagų kiekį – tai padės išvengti antsvorio problemų.

Sergančiojo onkologinėmis ligomis mityba

Mitybos tikslas – išlaikyti stabilų poveikį, stiprinti organizmą ir sumažinti šalutinį poveikį. Svarbu valgyti dažnai (5-6 kartus per dieną) mažomis porcijomis, didinti baltymų (mėsa, žuvys, kiaušiniai, varškė) kiekį ir užtikrinti pakankamai kalorijų. Būtina išvengti mitybos nepakankamumo. Onkologinį procesą lydi uždegimas, kuris palengvina baltymų atpalaidavimą iš raumenų, o tai lemia raumenų nykimą. Todėl ligoniai dažnai jaučia silpnumą, jiems sunkiau atgauti jėgas gydymo metu ir po jo, atkurti imuninę sistemą ir kovoti su vėžiu. Onkologiniams ligoniams reikia visų maistinių medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mikroelementų. Labai svarbu kasdien gauti pakankamą baltymų kiekį, kuris padeda išlaikyti raumeninį audinį. Pagrindiniai jo šaltiniai – mėsa, paukštiena, žuvys, kiaušiniai, riešutai, ankštinės daržovės.

Sergančiųjų inkstų ligomis mityba

Reguliuojama pagal: baltymų, kalorijų, kalio, fosforo, kalcio, natrio ir skysčių kiekius. Baltymai padeda išsaugoti raumenis ir atkurti audinius. Svarbu valgyti aukštos kokybės baltymus, kurių yra mėsoje, žuvyse, paukštienoje ir kiaušiniuose. Kuo geriau maitinsitės, tuo sveikesni būsite. Taip pat būsite atsparesni infekcijoms. Įvairiais lėtinės inkstų ligos periodais leistinas baltymų kiekis maiste skiriasi. Tai susiję su ligos sunkumo laipsniu. Kuo didesnio laipsnio nepakankamumas, tuo pacientas turi gauti mažesnį baltymų kiekį su maistu.

Tinkama ir subalansuota mityba turėtų būti svarbi kiekvieno paciento, sergančio lėtine inkstų liga, gyvenimo dalis. Sergant LIL ir atliekant hemodializės procedūras, gali pasireikšti sunkiai kontroliuojamas padidėjęs fosforo ir kalio kiekis, troškulys, skysčių kaupimasis organizme bei baltymų trūkumo rizika. Nesvarbu kokia yra paciento lėtinės inkstų ligos stadija, svarbiausia – tinkama dieta.

Mityba – aktyvi daugelio ligų gydymo dalis

Gydytoja kardiologė: Aistė Žebrauskaitė-Ivanauskienė pristatė sergantiesiems būtinus vartoti papildus, vitaminus ir mineralus, 10 maisto produktų grupių su moksliškai pagrįstu poveikiu sveikatai. Tai uogos, alyvuogių aliejus, riebios žuvys, žalialapės ir kryžmažiedės daržovės, fermentuoti produktai, pilno grūdo produktai ir prieskoniai, nes šie produktai: mažina oksidacinį stresą, slopina lėtinį uždegimą, palaiko mikrobiotą, gerina širdies sveikatą, reguliuoja gliukozės apykaitą.

Parengė Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė

Sigitos Eimutienės nuotraukos