Kas valdo mūsų organizmą?

Mat fakulteto klausytojai šiuo metu ne tik aktyviai dalyvauja minėtos mokslo įstaigos organizuojamuose tyrimuose, bet ir toliau su dideliu susidomėjimu klausosi paskaitų apie smegenų veiklą, sudėtį ir įtaką mūsų gyvenimui. Pateikiame paskaitos ir įdomiausių lektoriaus minčių santrauką.

Pirmiausia profesorius Osvaldas Rukšėnas visus supažindino ir paaiškino, kokios sudėtingos yra smegenys, koks tai svarbus nervų sistemos organas, atliekantis įvairias svarbias funkcijas žmogaus organizme. Jos yra atsakingos už mąstymą, jausmus, judesius, kalbą, atmintį ir daug kitų procesų. Be to, smegenys taip pat valdo kūno temperatūrą, miegą ir kitus gyvybiškai svarbius procesus. Šis organas yra sudarytas iš daugybės skirtingų dalių, kurių kiekviena turi savo unikalų vaidmenį. Supratimas apie smegenų funkcijas ir anatomiją padeda gilesniu lygiu pažinti save ir suprasti, kaip veikia mūsų protas.

Lektorius išsamiai papasakojo apie smegenis, kurių svoris yra 1300-1400 g (kūdikio smegenys 350-400 g). Smegenys sudaro du procentus kūno svorio ir 20 procentų kūno energijos ramybės būsenoje. Taip pat aiškino apie neurono sandarą ir atkreipė klausytojų dėmesį, kad žmogaus smegenyse yra apie 87 mlrd. neuronų, tarp jų – sinapsės, pilkoji ir baltoji smegenų medžiagos.

Lektorius šnekėjo, kaip smegenys vystosi per pirmuosius penkerius gyvenimo metus, apie paauglių ir suaugusiųjų smegenų skirtumus. Įrodyta, kad smegenų tūris kinta net paros metu, taip pat su amžiumi kinta ir sinapsių skaičius. Ypač profesorius atkreipė dėmesį į fizinio aktyvumo, mikrobiotos, lyties, nutukimo, streso, alkoholio, kosminių skrydžių ir net nėštumo poveikį smegenims. Smalsu, koks fizinio aktyvumo poveikis smegenims? Noradrenalinas gerina dėmesį, suvokimą ir motyvaciją; endorfinai – slopina skausmą; serotoninas pakelia nuotaiką, gerėja smegenų kraujotaka; dopaminas didina motyvaciją, mokymąsi; taip pat stiprinamas hipokampas, kuris gerina mokymąsi ir atmintį; atsiranda naujų nervinių smegenų ląstelių, valdoma nuotaika, stiprėja proto aiškumas.

Kalbėjusysis taip pat papasakojo apie gana dažnus galvos pažeidimus asmenims, kurie žaidžia futbolą ar kitą ypač aktyvų žaidimą. Dažni galvos pažeidimai gali sukelti lėtinę trauminę encefalopatiją. Smūgio metu atskiri neuronai gali būti pažeisti. Šie pažeidimai gali pasireikšti net praėjus 8-10 metų po smūgių. Taip pat buvo atkreiptas klausytojų dėmesys į ligas, siejamas su mikrobiota – žarnynu – smegenimis. Tai psichinės ligos, insultas, epilepsija, priklausomybės, nutukimas, neurodegeneracinės ligos, skausmas, nerimas, stresas.

Kaip veikia smegenys? Kiekvieno jūsų smegenys atlieka didžiąją dalį smegenų „sąmoningų“ veiksmų. Jos valdo ir apdoroja viską, ką priima pojūčiai. Tai apima regėjimą, garsą, uoslę, skonį ir lytėjimą, kalbą, darbinę atmintį, elgesį, judėjimą, mokymąsi, mąstyseną.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad moterų klausa yra geresnė nei vyrų, informacija moterų klausos sistemoje taip pat apdorojama greičiau nei vyrų. Jau 11 metų amžiaus mergaitės yra jautresnės triukšmui, kuris yra maždaug 10 kartų silpnesnis nei reaguoja berniukai. Profesorius papasakojo apie mokslinius tyrimus, kurie nustatė, jog moterų didžioji jungtis apie 20 proc. didesnė nei vyrų ir informacijos perdavimo tarp pusrutulių greitis moterų didesnis nei vyrų.

Lektorius priminė svarbiausius sveikos gyvensenos principus: sveika ir saikinga mityba, fizinis aktyvumas, geras miegas ir jokio streso. Būtina susilaikyti nuo rūkymo, vengti nesaikingo alkoholio vartojimo.

Baigiantis paskaitai profesorius Osvaldas Rukšėnas atsakė į daugybę senjorų klausimų ir gerokai užtruko po paskaitos kalbėdamasis su klausytojais.

Parengė Nijolė Bielinienė, Sveikos gyvensenos fakulteto prodekanė

Sigitos Eimutienės nuotraukos