Kas valdo senėjimą?

Lektorius Liucijus Ambraška akcentavo imuninės sistemos pokyčius senstant. Apžvelgė kokios ir kodėl kvėpavimo takų infekcijos grėsmingiausios 65+ asmenims. Buvo priminta, kad mūsų sveikata yra mūsų pačių rankose. Todėl mes turime tinkamai maitintis, pakankamai judėti, gerai miegoti.

Deja, senėjimas yra neišvengiamas procesas, kai nuolat ir beveik nepastebimai silpnėja svarbiausios organizmo sistemos. Mūsų visų uždavinys – išaiškinus senėjimo mechanizmus, rasti būdų kaip juos pristabdyti ir atitolinti senatvę.

Pasaulyje vykstantys demografiniai pokyčiai stebina pakankamai senstančia bendruomene. Jungtinių tautų organizacijos duomenimis, dabar pasaulyje yra 700 mln. vyresnių nei 65 m. asmenų.

Pasaulio sveikatos organizacijos statistika rodo, kad 2050 m. kas šeštas žmogus bus vyresnis nei 60 m. amžiaus. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje daugiau kaip 18 proc. populiacijos sudaro 65 m. ir vyresni senjorai. Spėjama, kad 2050 m. Italijoje jų bus trečdalis. Tai yra pasaulinė tendencija.

Kokios sveikatos problemos atsiranda senstant? Suprantama, amžius yra reikšmingas rizikos veiksnys. Todėl vyresniame amžiuje daugėja depresijos atvejų (6,3 mln. sergančiųjų.). Vidutine tikėtina sveiko gyvenimo trukmė: 2021 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 69,6 metų, moterų – 78,9 metų (2020 m. atitinkamai 70 ir 80 metų). Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės 2021 m., palyginti su 2020 m., sumažėjo nuo 10 iki 9,3 metų. Senėjimas yra išsivysčiusių šalių problema, nes jose vidutinė gyvenimo trukmė 75-83 m. Žmogus gali gyventi net iki 120 m.

Beje, gyvenimo trukmė ilgėja visame pasaulyje, tai yra vienas didžiausių žmonijos pasiekimų. Iškyla klausimas, ar ilgesnis gyvenimas reiškia sveikesnį gyvenimą. Juk senėjimas – tai nėra liga. Imuninė sistema vadovauja senėjimui.

Kas valdo senėjimo procesus? Šiek tiek apie įgimtą imunitetą – tai kūno apsauginė sistema, sudaryta iš ląstelių, baltymų, mikroorganizmų, organų ir audinių. Ši sinergija tarp organų ir mikroorganizmų nuolat kovoja su į kūną patenkančiais virusais, bakterijomis, grybeliu ir kitais svetimkūniais. Įgimtas imunitetas susidaro kuomet dar esame motinos įsčiose. Visi žmonės turi stipresnį ar silpnesnį įgimtą imunitetą, kuris padeda reaguoti į svetimkūnius iš karto po gimimo.

Įgytas imunitetas susidaro persirgus tam tikromis ligomis, kuomet imuninė sistema pagamina antikūnų, padedančių atpažinti ir taip greičiau įveikti infekcijas. Taip pat įgytas imunitetas yra suformuojamas skiepų pagalba. Imunitetas nuolat vystosi ir gamina antikūnus, kurie padeda atpažinti virusus ir taip greičiau nuo jų apsiginti. Tačiau turimos vakcinos neužtikrina imuniteto vyresniems kaip 65 m. amžiaus žmonėms.

Kodėl ne visi žmonės skuba skiepytis? Pirmiausia – klaidingos žinios apie vakcinaciją ir nesuprantama suaugusiųjų įsivaizduojama rizika. Ne visi realiai žino apie infekcijų prevencijos naudą. Nemažą įtaką turi ir antivakseriai. Vis dar gaji injekcijų baimė. Deja, trūksta ir koordinuotų programų suaugusiesiems, šiuolaikinių įrašų sistemų. Taip pat įtakos turi dūrio baimė, pojūčiai po skiepijimo, personalo elgesys ar gydytojų bei slaugytojų atsakymai į klausimus apie vakcinas. Gydytojai ir slaugytojai galėtų būti vadinami skiepijimo ambasadoriais, nes jų rekomendacijos dažniausiai lemia pacientų pasirinkimą skiepytis.

Dabar turi būti žmonių teisė ne skiepytis ar nesiskiepyti, o normaliai gyventi. Nesuprantama, kodėl žmonės svarsto. Pasaulyje jau vakcinuota milijonai žmonių. Vakcinacija apsaugo nuo sunkios ligos formos ir patekimo į intensyviosios terapijos skyrių. O ten – jau vieni ligoniai išsikapsto, kiti – ne. Dėl to negali kilti klausimų, ar verta skiepytis. Neabejotinai – būtina skiepytis. Juk vakcinos yra tai, ką geriausio žmonijai dovanoja mokslininkai. Skiepai padeda suvaldyti ir net visiškai išnaikinti tam tikras užkrečiamąsias ligas, o tai suprantanti visuomenė laikoma atsakinga ir brandžia.

Nepaisant visų negatyvų ir pozityvų, pirmiausia turime stiprinti imunitetą, kuo daugiau judėti gryname ore, kasdien švęsti savo gyvenimą ir ieškoti tik teigiamų emocijų.

Viktorija Montvilienė, MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė

Sigitos Eimutienės nuotraukos