
Kas vyksta su mūsų hormonais?
Nesvetingas ir vėjuotas lapkritis nesutrukdė daugiau kaip 150 Sveikos gyvensenos fakulteto studentų susirinkti į paskaitą diskusiją „Hormonų pokyčiai vyresniame amžiuje“. Lektorė: gydytoja medicinos mokslų daktarė endokrinologė Agnė Abraitienė įtaigiai ir kantriai aiškino svarbiausius organizmo endokrininė sistemos pokyčius brandžiame amžiuje.Svarbiausias su amžiumi susijęs endokrininis pokytis yra kiaušidžių funkcijos išnykimas. Tuomet abejoms lytims antinksčiuose silpnėja glomerulų zonos funkcija. Hipofizė nustoja išskirti augimo hormoną. Kitų hormonų veikla kraujyje susilpnėja. Vyresniame amžiuje vitamino D trūkumas nėra retas reiškinys. Dabar maisto papildų su vitaminu D skyrimas kelia daug ginčų. Iš vienos pusės jis vertinamas kaip abejotina osteoporozės profilaktikos priemonė. Iš kitos pusės yra tikrai įrodyta, jog vitaminas D perspėja griuvimų riziką.
Kaip pajuntame hormonų pokyčius?
Amžėjant vyksta įvairūs organizmo pokyčiai. Tam tikra dalis jų susiję su hormonais. Tai – prastesnis miegas, ankstyvas pabudimas, silpnesni raumenys, svoris „persikelia ant pilvo“, kamuoja karščio bangos, sausėja oda. Be priežasties svyruoja nuotaika, pailsėjus vėl ištinka nuovargis ir kt.
Lektorė Agnė Abraitienė paaiškino, kad hormonai yra tarsi pasiuntiniai, valdantys daugelį svarbių gyvybinių procesų. Hormonus gamina liaukos (skydliaukė, kasa, antinksčiai, hipofizė, lytinės ir kt.) bei išskiria juos į kraują. Hormonai keliauja krauju (pasiekia tolimus organus ir perduoda jiems nurodymus, ką ir kada daryti). Valdo kasdieninius procesus (jie reguliuoja medžiagų apykaitą, cukraus kiekį, kaulų tvirtumą, kūno svorį, apetitą, miegą ir daugelį kitų svarbių procesų).
Pagrindinės žmogaus endokrininės liaukos
Hipofizė- visų liaukų karalienė: reguliuoja kitų endokrininių liaukų (skydliaukės, antinksčių, sėklidžių, kiaušidžių) veiklą.
Gamina augimo hormoną, kuris yra svarbus augimui, raumenims, kaulams.
Gamina prolaktiną, pieno gamybą skatinantį hormoną.
Reguliuoja vandens kiekį organizme.
Skydliaukė – reguliuoja nervų sistemos veiklą, medžiagų apykaitą, svorį, daugelio organų (širdies, nervų sistemos, lytinės sistemos) veiklą.
Prieskydinės liaukos ir vit. D – reguliuoja kalcio kiekį kraujyje bei kauluose.
Antinksčiai:
Kortizolis – streso hormonas, padidina kraujo spaudimą, gliukozės kiekį kraujyje, slopina imunitetą.
Aldosteronas – padidina kraujo spaudimą, sumažina kalio kiekį kraujyje, padidina natrio kiekį kraujyje.
DHEA – lytinių hormonų pirmtakas, iš jo pasigamina estrogenai ir androgenai.
Adrenalinas – ūmus streso hormonas: pagreitina širdies darbą, padidina kraujo spaudimą, gliukozės kiekį kraujyje.
Sėklidės – gamina spermatozoidus, testosteroną, nulemia vyrišką elgesį. Didina raumenų masę ir jėgą.
Kiaušidės – gamina kiaušialąstes, moteriškus hormonus, reikalingus dauginimuisi (estrogeną, progesteroną).
Kodėl mažėja hormonų?
Amžėjant vienų hormonų mažėja, o kitų daugėja:
Estrogenai (moterims) – moterims sumažėja po menopauzės, spartesnis kaulų retėjimas, širdies ir kraujagyslių ligos.
Testosteronas (vyrams) mažėja palaipsniui, mažėja raumenų, retėja kaulai.
Augimo hormonas – gamyba mažėja, mažėja raumenų, daugiau riebalų.
Insulinas – mažėja jautrumas insulinui, didėja gliukozės kiekis kraujyje.
Aktyvus vit. D – gamyba mažėja, gali vystytis osteoporozės.
Melatoninas – gamyba mažėja, prastėja miegas.
Kortizolis – sutrinka sekrecijos ciklas, blogėja miegas, imunitetas.
Kas nutinka po menopauzės?
Menopauzė – natūrali kiaušidžių veiklos pabaiga, vidutiniškai prasideda apie 51 metus:
Perimenopauzė – kelerius metus kartojasi nereguliarios mėnesinės.
Estrogenų trūkumas dažniausiai pasireiškia karščio bangomis ir prastesniu miegu.
75-80 proc. moterų patiria karščio bangas ar naktinį prakaitavimą.
Po menopauzės būtina saugoti kaulus ir širdį bei reguliariai tikrintis sveikatą.
Širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas moterims po menopauzės sparčiai didėja.
Vyrų testosteroną labiau mažina ligos ir svoris nei amžius.
Ką daryti?
Augimo hormonas (AH) mažėja apie 15 proc. kas dešimtmetį, o judėjimo stoka tai spartina. Augimo hormono injekcijos sveikiems vyresniems žmonėms nerekomenduojamos. Senėjimas – nėra priežastis gydytis augimo hormonu. Raumenų masė šiek tiek padidėja, bet jėga ir judėjimas negerėja. Šalutinis poveikis: tinimai, sąnarių skausmai, riešo kanalo sindromas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje.
Padeda natūralios priemonės: jėgos pratimai, pakankamas miegas, normalus kūno svoris, judėjimas gryname ore.
Antinksčiai – mažos liaukos, reguliuojančios atsaką į stresą:
Kortizolis – streso hormonas, reguliuoja gliukozę, kraujospūdį, imunitetą.
DHEA – lytinių hormonų pirmtakas, iš jo gaminami estrogenai ir androgenai.
Aldosteronas – palaiko druskų (natrio, kalio) ir skysčių pusiausvyrą.
Skydliaukės veikla gali sutrikti
Vyresniame amžiuje skydliaukės ligų požymiai dažnai būna neryškūs:
bendras silpnumas, jėgų stoka, galvos svaigimas. Skydliaukės liga gali atrodyti kaip depresija ar demencija. Pasikeitus savijautai, eisenai ar elgesiui verta patikrinti skydliaukės hormonus. Beje, 95 proc. skydliaukės mazgų yra gėrybiniai.
Sumažėjusi ar padidėjusi skydliaukės veikla pasireiškia kitokiais požymiais:
Sumažėjusi veikla – nuovargis, lėtumas, atminties ir mąstymo sutrikimai. Sausa oda, šaltkrėtis, vidurių užkietėjimas, silpnumas, nestabili eisena, griuvimai.
Veikla padidėjusi – nerimas, nemiga, apatija. Svorio kritimas, drebulys, prakaitavimas. Dažnas ir nereguliarus pulsas, raumenų silpnumas.
Nedidelis TTH (skydliaukės hormonų norma 0,4 – 4,0) vyresniame amžiuje dažnai nereikalauja gydymo (7,5).
Nutukimo paplitimas Lietuvoje
Kūno svorio įvertinimui apskaičiuojamas KMI.
Amžėjant raumenų ir kaulų mažėja, net jei svoris nesikeičia. Juosmens apimtis rodo pavojingų pilvo riebalų kiekį. Metant svorį vyresniame amžiuje svarbiausia išsaugoti raumenis. Rekomenduojama: saikingai mažinti kalorijas, valgyti pakankamai baltymų, daryti jėgos pratimus. Kasdien judėti.
Geri ir tikslūs patarimai
Amžėjant nakties periodu melatonino pikas mažėja ir ankstėja, todėl anksčiau keliamės. Miegas tampa labiau paviršutiniškas, bet jo poreikis išlieka. Ypač miegą gerina kasdieniniai įpročiai.
Melatonino tabletės gali padėti įveikti nemalonų periodą, bet trumpą laiką. Svarbu keisti įpročius.
Vit. D veikia kaip hormonas: senoliams jo trūkumas dažnesnis, ypač vyresniems kaip 75 metų. Tinka ir patartina vartoti: riebias žuvis, kiaušinio trynius. Nuo 70 metų vit. D reikėtų vartoti papildomai kasdien ir be pertraukų.
Įsidėmėkite!
Kasdieniai įpročiai veikia hormonus geriau nei „jaunystės tabletės“.
Hormonų pokyčiai natūralūs, dažnai jų gydyti nereikia.
Stebuklingų „jaunystės tablečių“ nėra, saugokitės interneto pažadukų.
Judėjimas ir jėgos pratimai – geriausias natūralus hormonų reguliatorius.
Parengė Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė
Sigitos Eimutienės nuotraukos









