Kiek atiduodi, tiek tavęs ir lieka

Apie savanorystės esmę ir prasmę, apie tuos, kurie nesanaudiškai dalina dėmesį ir laiką kitiems ir tai, kas skatina savanoriauti, kalbėjo rektorė dr. Z. Žebrauskienė pranešime „Prasmę turi tik gyvenimas nugyventas dėl kitų“. Ir žinoma, paminėjo, kad visa Trečiojo amžiaus universiteto veikla paremta savanoryste: nuo sukūrimo iki šių dienų turiningų veiklų. Ir rektorės, ir dekanų, prodekanų, organizuojančių gyvenimą fakultetuose, darbas – savo noru ir be atlygio. Rektorė vardino grupių seniūnus, kurie ne tik suburia bendruomenę veikloms, bet ir dėmesio negaili kiekvienam. Tarp jų Marija Raudonienė ir Danutė Mateikienė iš Turizmo fakulteto, Rita Juodvalkienė, Silvija Kareckienė, Genovaitė Klimienė iš Kultūros fakulteto, Nijolė Survilienė iš klubo „Atmintis“, iš „Amore Vilensis“ klubo – Aldona Mikulionienė. „Laimę gali rasti ir kito žmogaus akyse“, – sakė rektorė klabėdama apie Honoratą Vilks, Aldoną Civinskaitę. Marytę Šriubšienę, Valę Maželytę, Danguolę Kavolėlytę. Dienas prie kompiuterio sisteminant klausytojų duomenis praleidžia savonorės Zita Kičienė, Vladislava Savarauskienė, Laima Stanevičienė. Pastebėjo rektorė Aldonos Boloborodovienės išskirtinį rūpestį kiekvienu fakulteto klausytoju. Kaip ypatingus savanorystės pavyzdžius minėjo Vilijos Jurėnienės, Gražinos Mališauskienės, Jadvygos Miniotaitės pavardes. Rektorė ne tik didžiuodamasi vardino savanorių darbų adresus, bet ir pastebėjo, kad „Sidabrinė linija“ dar mažai sulaukia savanorių iš MČTAU. Ji taip pat linkėjo, kad kiekvienas klausytojas, atėjęs į universitetą, neieškotų trūkumų, neskubėtų skųstis, o žiūrėtų, ką pats gali padaryti. „Žmogui reikia žmogaus, kaip šaltinio versmės kelyje piligrimo“, – apie bendrystės prasmę sakė rektorė.

Apie patirtis, iššūkius savanoriaujant kalbėjo Senojo Kėdainių TAU rektorė Gražina Jedemskienė, Šilalės TAU kuratorė Erika Gargasė, MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė Viktorija Montvilienė, Tautodailės fakulteto dekanė Henrika Ivancienė. Po garbės dekano Rimanto Radžiūno pasisakymo apie patirtis „Sidabrinėje linijoje“, sveikatos fakulteto dekanė Viktorija Montvilienė pažadėjo, kad fakultetas prisiima šios savanorystės srities kuravimą. Taip gimsta naujos savanorystės iniciatyvos.

Kalbos baigėsi, suskambo muzika, o į sceną Lotynų Amerikos šokių ritmais įsisuko šokių grupė „Nonna Dance“. Taip prasidėjo meninių dovanų dalis, kurią rikiavo ir apie dovanotojus – Meninio ugdymo fakulteto kolektyvus – pasakojo aktorė Agnė Levickaitė. Šoko ne tik jaunatvišką gyvybiškumą ir energiją skleidžiančios „Nonna dance“ šokėjos, bet ir harizmatiškosios „Bruknės“, ir jautriosios grupės „Emocija“ šokėjos. Tarp šokių – romantinio muzikavimo ansamblio „Romantikai“, vadovaujamo Izabelės Bražiūnienės, ir ansamblio „Ave Muzica“ su vadove prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskiene, dar ne visų girdėtos dainos.

„Gyvenimui aš meile gyvenu“ – tokiu credo vadovaujasi skaitovų grupė, vadovaujama Irenos Rastenienės. Tad jų poetinė kompozicija pagal D. Teišerskytės eiles taip tiko šios dienos idėjai ir bendrystei.

Priešpaskutinei „Romantikų“ dainai jau pritarė visa salė, o kai į sceną suėjo visi koncerto dalyviai, finalinė renginio daina „O gyvenimas eina“ taip suskambo, kad, atrodo, pakilusi pasklido ir už kolegijos salės sienų. Ją dainavo visi koncerto dalyviai ir žiūrovai. Koncertą režisavo MČTAU šokių studijos vadovė Valerija Stričkienė, įgarsinimu rūpinosi Ovidijus Gabrėnas.

„Vienas geras žodis gali sušildyti tris žiemos mėnesius“, – tokia mintis nuskambėjo renginyje. O nuoširdus pasidalinimas dėmesiu, gebėjimais ir šiuo koncertu yra tikra dovana, – išeidami pakylėti iš renginio sakė savanoriai

Šiltas renginys, puikus koncertas. Taip norisi, kad tuos ypatingus mūsų meno kolektyvų pasirodymus galėtų pamatyti visi MČTAU klausytojai. Sutinkame tų kolektyvų narius koridoriuose, auditorijose, kartais girdime repetuojant, o ką jie sukūrę, tik nedaugelis yra matę.

„Ir meilė duonoj, ir gėlė balse:/ Kiek duodi – tiek tavęs ir lieka.“ Šios Justino Marcinkevičiaus eilėraščio eilutės – ir apie gyvenimą dėl kitų, ir apie žmones taip gyvenančius ir apie visą mūsų buvimą vienų su kitais.

Lilija Smalakienė

Vaclavo Svidinsko nuotraukos