
Klausa – bendravimo pagrindas
„Optikos Pasaulis“ projektų vadovė Agnė Bilinskaitė, gausiai susirinkusiai MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto studentų auditorijai, pravedė paskaitą-diskusiją „Aš girdžiu, bet nesuprantu ką sako“.
Net ir šiuolaikinėje visuomenėje klausa yra tam tikras tabu, nes vis dar nenorime pripažinti klausos sutrikimų problemų buvimo. Lektorė auditorijai pristatė ausies anatomiją, supažindino su klausos ir garso sklidimo, suvokimo ir girdėjimo mechanizmu. Iki 2050 metų pasaulyje, tikimasi, bus 900 milijonų gyventojų, turinčių klausos sutrikimų. Šis sutrikimas kiekvienais metais jaunėja, nes kasmet nustatoma vis daugiau jaunų žmonių, kurių klausa sutrikusi. Pagrindinės sutrikusios klausos priežastys: genetinės, sukeltos dėl aplinkos triukšmo, dėl šalutinių požymių po vaistų vartojimo, dėl gretutinių ligų.
Klausos centruose šiuo metu vykdoma girdėjimo sutrikimų diagnostika: apžiūra, audiometrinis tyrimas. Pagal tyrimo metu gautą audiogramą galima vertinti, kaip žmogus girdi skirtingo dažnio garsus. Toks tyrimas yra gana greitai atliekamas, neinvazinis. Nustačius audiogramoje klausos sutrikimą, vertinamas sutrikimo stiprumas, priežastys, kaip, pvz.: uždegimas, svetimkūnis, neurosensorinis pažeidimas ar kt. Žmogui, kuriam diagnozuotas klausos sutrikimas, taikoma reabilitacija – parenkamas klausos aparatas, kurį reikia nuolat nešioti.
Netaikant reabilitacijos klausos aparatu, pacientui gali išsivystyti negrįžtami padariniai: suprastėjęs žodžių suvokimas, subjurusi nuotaika, vėliau gali prasidėti pusiausvyros sutrikimai, mažėti produktyvumas, atsiranda socialinė izoliacija. Nereabilituojant klausos sutrikimų aparatais, žmogaus smegenys negauna akustinės informacijos, klausos centrai nustoja veikti, gali pradėti vystytis demencija. Tačiau klausą atstatant klausos aparatais, tikimybė susirgti kognityviniais sutrikimais sumažėja 50 procentų.
Dėl klausos sutrikimų sumažėjus smegenyse akustinių signalų, gali išsivystyti pusiausvyros sutrikimai, galvos svaigimas, išauga griuvimų rizika. Nusilpus klausos nervui, 80-90 procentų atvejų girdimumas reabilituojamas klausos aparatais, kurie gali būti pritaikomi tik individualiai kiekvienam asmeniui. Valstybinė ligonių kasa dalį išlaidų kompensuoja. Individualiai pritaikyti klausos aparatai klausos negadina.
Profilaktiškai kiekvienas žmogus turėtų kasmet pasitikrinti savo klausą.
Parengė Rita Sadūnaitė, MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto tarybos narė
Sigitos Eimutienės nuotraukos