
Mūsų žemė gyva
Literatūros fakulteto lankytojų eilės, kurias autorės skiria Sausio 13-ajai
Trispalvė
Ne visi mena tą gadynę
Kai buvo priespaudoj žmogus,
Kai buvo pavergta tėvynė
Besaikė jėga valdė mus.
Kai žmogus teisės neturėjo
Apie ką mąsto pasakyti.
Tos dienos tamsoje skendėjo
Kas buvo šventa, viską mynė.
Tik laisvas žmogus gali kurti,
Tik laisvas ieško tikro kelio.
Kai džiaugsmo ašaros nurieda
Iš meilės žmogui, savo šaliai.
Kai trispalvę pilyje kelia.
Mūsų žemė
Marijos žemė – mūsų žemė
Brangi, mieloji Lietuva.
Žeminta, niokota, klupdyta
Pakėlė galvą – – – ji gyva.
Erelių iškentė gadynę
Svetimom raidėm maldą skaitėm,
O laisvės rytui ėmus švisti
Supratome – turėsim laisvę.
Lietuviškieji skamba žodžiai
Knyga lietuviška mus lydi
Birutės daina garsiai skamba,
O mūsų darbus laimė lydi.
Tik reik mylėti, džiaugtis, vertint
Ką turime saugot akyliai,
Nes daug kas žiūri su pavydu
Lietuvoje gera, laisvė žydi.
Bronislava Nainienė
Širdy neužmirštas likai
Miške, tarp medžių, prie upelio,
Jai net eiles slapta rašei.
Ne kartą apverkei jos dalią –
Pagalbos Viešpaties prašei.
Mėnuliui šviečiant ramią naktį
Nuo priešo kulkos tu kritai.
O kaip tuos budelius surasti,
Jei pats Nežinomas likai?
Miške buvai tu partizanas.
O vardas paukščio – Vyturys.
Tą naktį išdavė jus Pranas –
Tasai prakeiktas kraugerys!
O juk buvai pačioj jaunystėj!..
Svajojai būti poetu.
Sakei – į tėviškę kai grįšiu,
Mes laisvę švęsime kartu.
Atlikęs pareigą Tėvynei,
Kaip tikras didvyris žuvai.
Nors niekas kapo ir nežino –
Širdy neužmirštas likai.
Tauta tau skyrė gražų vardą –
Nežinomu kariu tapai.
Virš obelisko paukščiai nardo,
Nes čia jų žemė ir miškai.
Mylėjai Lietuvą Tėvynę,
Tu iš visos, visos širdies.
Tave net paukščiai prisiminę
Kasryt pabudins iš nakties.
Lina Jukonienė
Vilnius, 1991 m. sausio 13–14 d. / Algimanto Žižiūno nuotrauka / Lietuvos centrinis valstybės archyvas