Kodėl vyresnio amžiaus žmonės labiau domisi Dievu?
Mokslų akademijos Didžioji konferensijų salė lūžo nuo MČTAU Kultūros fakulteto studentų studentų gausos. Religijų pažinimo katedros klausytojai (RPK) susirinko į pirmąją paskaitą.
Pradžios žodį tarė RPK vadovas Algimantas Petrauskas. Su katedros gyvavimo ir mokslo metų pradžia pasveikino MČTAU rektorė Zita Žebrauskienė. Pasidžiaugė smalsiais gausiai susirinkusiais senjorais. A. Petrauskas pristatė šios dienos paskaitos „Religijos fenomenas“ pranešėją – Lietuvos mokslų akademijos akademiką, Vilniaus universiteto (VU) TSPMI katedros vedėją, profesorių, humanitarinių mokslų hab. dr., VU Senato ir Mokslo komiteto narį ir t. t. – Alvydą Jokubaitį. Profesorius prisipažino, kad šia tema dar nėra skaitęs studentams paskaitos, kad išsakys savo galvojimą apie religijos fenomeną.
Kodėl žmonės tiki į Dievą, išskiria du aspektus: kad Dievas yra, kad tai, ko nėra šioje visuomenėje, gauname per religiją. Dievas nėra kultūra. Jis – transendentinis. Sąžinė – iki kultūros, meilė – stipresnė nei kultūra, ikikultūrinė. O štai politika yra kultūros reiškinys. Teorijos arba galvojimas apie Dievą nėra svarbiausias dalykas. Gyvenimas su Dievu, kalbėjimas su Juo yra svarbu. Kodėl vyresnio amžiaus žmonės labiau domisi Dievu? Dėl mirties. Mirtis yra išskirtinis dalykas žmonių gyvenime. Nėra su kuo ją apmąstyti. Mes nežinome, kas laukia po mirties. Paties žodžio „religija“ aiškinimų yra daug ir įvairių. Vieni moksliniai, kiti teologiniai. Priimtinesnis iš lot. religio – sąsaja, sąryšis su Dievu. Religija labiau kultūrinis reiškinys (apeigos, kulto pastatai, bažnyčia, istorija). Tikėjimas yra daugiau už religiją. Tikėjimo pats sau neįsikalbėsi. Jis pasiekia žmogų per Dievą. Milijardai žmonių šiandien yra tikintieji (įvairių konfesijų). Katalikų – daugiau kaip milijardas. Kodėl mokslininkai negali įrodyti Dievo nebuvimo? Dievas yra už pasaulio, anapusinis, antgamtinis. To mokslas netiria, negali įrodyti stebuklo. Dievas – aukščiausia visuma. Dievo neįrodysime kaip teoremos. Žmonės Dievo nėra matę, bet bando įsivaizduoti, pagal save sužmogino. Dievas – visagalis, geras, mylintis. O žmogus iš prigimties yra nuodėmingas, pažeistas blogio. Jėzus – vienintelis tobulas žmogus, kurį mes nuteisėme ir prikalėme prie kryžiaus. Krikščionybė nėra filosofija nei teorija. Ji yra nepakartojamas įvykis konkrečiu laiku, konkrečioje vietoje – Kristus prisikėlė iš numirusių. Iš krikščionybės išsirutuliojo politiniai tikėjimai – demokratija, liberalizmas…
Profesorius baigdamas paskaitą pajuokavo ir apie velnio egzistavimą. Velnio strategija po sovietmečio: kai aš žmones dusinau, jie norėjo laisvės; dabar aš jiems daviau laisvę – be ribų.
Žinoma, paskaitos tema labai plati ir gili. Rodos, dar galėtume klausytis ir klausytis, bet laikas išseko. A. Jokubaitis mielai atsakė į mums kilusius klausimus.
Dalia Sinkevičienė
Autorės nuotraukos
