Kokie kūno siunčiami signalai neramina?

Ypač daug gydytojas pasakojo apie galvos skausmus ir svaigimą, silpnumą, galvos sukimąsi, kūno pusiausvyros sutrikimus, alpimą, regėjimo sutrikimus, galūnių tirpimą. Tokie ir panašūs simptomai dažnai kamuoja vyresnius kaip 60 – metų senjorus.

Lektorius paskaitoje akcentavo, kad nervų sistemos ligos – viena aktualiausių ir dažniausių pacientų problemų. Kai kurie simptomai susiję su kitomis ligomis.

Žmogaus nervų sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys: centrinė, galvos ir nugaros smegenys, bei periferinė, susidedanti iš nervų tinklo. Ši sistema koordinuoja visą organizmo veiklą: valdo judesius ir organų darbą, apdoroja pojūčius, užtikrina atminties procesus bei reakciją į aplinkos dirgiklius.

Įtakos nervų ligų atsiradimui turi vyresnis amžius, paveldimumas, lėtinis stresas, fizinio aktyvumo stoka, prasta mityba, rūkymas ir alkoholio vartojimas.

Lektoriaus dr. Arūno Vaitkevičiaus nuomone, nervų sistemos sutrikimų gydymo metodai parenkami individualiai, įvertinus diagnozę bei paciento būklę. Dažniausiai skiriami vaistai nuo uždegimo, skausmo ar imuninę sistemą veikiantys preparatai. Be medikamentų, pacientams taip pat siūloma reabilitacija, kineziterapija ir ergoterapeuto konsultacijos, kurios padeda pagerinti gyvenimo kokybę. Prireikus gali būti atliekamos chirurginės operacijos, skirtos pašalinti pažeidimus ir stabilizuoti sveikatos būklę.

Nervų sistemos sutrikimų gydymo metodai parenkami individualiai, įvertinus diagnozę bei paciento būklę. Dažniausiai skiriami vaistai nuo uždegimo, skausmo ar imuninę sistemą veikiantys preparatai.

Kada pacientui reikėtų sunerimti dėl atsiradusių neįprastų organizmo simptomų? Pirmiausia, jei prasideda ūminis nugaros skausmas, trunkantis daugiau kaip 4-6 savaites. Tai patiria 7-8 proc. populiacijos bent vieną kartą per metus. Beje, 80-85 proc. atvejų nėra susijęs su specifine stuburo patologija, net radikulopatija 50 proc. atvejų gydant ar negydant savaime praeina per 6 savaites.

Įprasti neurovizualiniai tyrimai nereikalingi.

Viena iš dažniausiai paplitusių nervų sistemos ligų – polineuropatija. Tai būklė, kuriai būdingas daugybinis ir dažniausiai simetriškas periferinių nervų pažeidimas. Siekiant išvengti simptomų stiprėjimo, patariama laiku kreiptis į šeimos gydytoją ir pasikonsultuoti dėl tolimesnių veiksmų.

Polineuropatija išsivysto dėl įvairių priežasčių, dažniausiai nulemtų vienu metu atsirandančių kelių periferinių nervų pažeidimų. Šis sveikatos sutrikimas neretai nustatomas vyresnio amžiaus asmenims. Jo atsiradimui įtakos gali turėti cukrinis diabetas, vitaminų trūkumas, organizme vykstantys uždegiminiai procesai arba toksinių medžiagų poveikis. Dažniausi simptomai – silpnumas, dilgčiojimas, jutimo sutrikimai, ypač kojų ir rankų srityse, kurie gali palaipsniui blogėti. Pastebėjus šiuos požymius, svarbu kuo anksčiau kreiptis į šeimos gydytoją.

Rankos riešo kanalo sindromas tai – būklė, nuo kurios kenčia milijonai žmonių visame pasaulyje, dažniau pasireiškia asmenims, užsiimantiems pasikartojančia rankų ir riešo veikla. Šiai būklei būdingi įvairūs simptomai, įskaitant nykščio, rodomojo ir vidurinio piršto skausmą, tirpimą ir dilgčiojimą.

Svarbu pastebėti, kad nors šie simptomai rodo riešo kanalo sindromą, jie gali būti susiję ir su kitomis ligomis. Todėl, jei kažkuris iš šių simptomų pasireiškia nuolat, svarbu kreiptis į specialistus dėl diagnozės nustatymo. Atminkite – ankstyvas RTS atpažinimas gali padėti išvengti ilgalaikio vidurinio nervo pažeidimo. Riešo kanalo sindromas, dar vadinamas dažniausia tunelinė neuropatija (sergamumas 45-60 m). Jis dažniau pasireiškia moterims.

Gydytojas dr. Arūnas Vaitkevičius nemažai pasakojo ir aiškino susirinkusiems apie galvos svaigimą – tai netikro savo kūno ar aplinkinės erdvės judesio, dažniausiai sukimosi, pojūtis, atsirandantis sutrikus vestibulinei sistemai. Svarbu jį atskirti nuo bendro silpnumo, nestabilumo vaikštant ir nerimo sukeliamo „lengvumo jausmo“, nes šių būklių priežastys, apžiūros skubumas ir gydymas skiriasi.

Šiuolaikinis požiūris į pacientus, sergančius galvos svaigimu, grindžiamas ne tik klausimu, „kaip tiksliai jaučiamas galvos svaigimas“, bet ir priepuolio pradžios laiko, trukmės, provokuojančių veiksnių ir lydinčių neurologinių ar ausies simptomų analize. Vestibulinis galvos svaigimas gali būti periferinis, kai problema slypi vidinėje ausyje arba vestibuliniame nerve, arba centrinis, kai priežastis susijusi su smegenų kamieno, smegenėlių, migrenos, išsėtinės sklerozės, navikų ar kraujagyslių sutrikimų problemomis. Šis skirtumas yra esminis: periferinės priežastys dažnai būna nemalonios, bet paprastai nekelia pavojaus gyvybei, o centrinės priežastys kartais reikalauja neatidėliotino dėmesio.

Lektorius supažindino senjorus su Menjero liga, vertigo ir kt. negalavimais. Taip pat pasakojo apie insultą, kurio svarbiausi simptomai: veido asimetrija, staigus rankos ar kojos silpnumas, kalbos sutrikimas, staigus regėjimo pablogėjimas, staigus, stiprus galvos skausmas, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas. Visa tai būtina įsidėmėti kiekvienam žmogui.

Ir dar vien opi tema buvo pateiktą apie vaistų suvartojimą. Tai tikslingas, efektyvus, saugus ir ekonomiškai pagrįstas gydymas. Reikalauja tikslios diagnozės, tinkamo vaisto pasirinkimo, kontrolės ir stebėsenos. Ypač dažnai pastebima situacija, kai pacientai, pasijutę geriau, nutraukia gydymą, o, pavyzdžiui, sergant arterine hipertenzija, kraujospūdžiui nešokinėjant, sugalvoja, kad galima pakoreguoti dozę savo nuožiūra. Tai ypatingai klaidinga nuomonė. Nekeiskite gydytojo skirtų vaistų dozės ir perskaitykite vaisto pakuotėje esantį informacinį lapelį, Jame bus nurodytas vaisto vartojimas, pašalinis poveikis, laikymo sąlygos, kaip saugiai bei kada gerti preparatą ir ko nereikėtų vartoti kartu su vaistu. Tačiau geriausia būti sveikesniems ir kuo rečiau užsukti į vaistinę.

Sveikos gyvensenos fakulteto projektas „Sveikos gyvensenos ugdymas  ir mokymai apie lėtinių ligų rizikos veiksnius ir savikontrolės principai” remiamas Vilniaus savivaldybės Visuomenės sveikatos rėmimo specialios programos lėšomis.

Parengė Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė

Sigitos Eimutienės nuotraukos