Koks gyventojų sveikatingumas ir ilgaamžiškumas senstančiose visuomenėse?
Vienas įdomiausių dalykų, kuriuos MČTAU senjorai sužinojo per paskaitą – kad pagal statistiką akademinės bendruomenės nariai vidutiniškai gyvena ilgiau, o kuo žemesnis žmonių išsilavinimas, tuo gyvenimo trukmė trumpesnė.Politikos, teisės ir ekonomikos fakulteto lankytojai su susidomėjimu klausėsi paskaitos „Gyventojų sveikatingumas ir ilgaamžiškumas senstančiose visuomenėse: demografinis požiūris“, kurią skaitė prof. Domantas Jasilionis, dirbantis Vokietijoje, Makso Planko demografinių tyrimų institute.
Lektorius pasakojo apie tai, kaip skirtingais laikotarpiais buvo įvardijama, kas yra sveikata individo lygmenyje. Tarkime, ankstyvojoje krikščionybėje ankstyva mirtis ar liga buvo laikoma Dievo bausmė, gera sveikata – Dievo dovana. Pasaulio sveikatos organizacija 1946 m. apibrėžė, kad sveikata – tai ligos arba negalios nebuvimas. 1953-aisiais ši organizacijos apibrėžimas jau buvo toks: sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.
Molekulinis biologas Carlos Lopez-Otin 2023 m. taip apibūdino senėjimą: „Senėjimui būdingas laipsniškas fiziologinio vientisumo praradimas, dėl kurio sutrinka organizmo funkcijos ir padidėja mirties rizika.”
Lektorius Domantas Jasilionis per paskaitą MČTAU senjorams pateikė įdomios informacijos apie ilgaamžiškumą.
Ilgiausiai gyvenęs žmogus pasaulyje buvo Jeanne Louise Calment iš Prancūzija. Ji gimė: 1875 m. vasario 21 d. Mirė 1997 m rugpjūčio 4 d. Tad pragyveno net 122 metus ir 164 dienas. Šiuo metu ilgiausiai gyvenantis žmogus pasaulyje yra Ethel May Caterham iš Jungtinės Karalystės. Ji gimė 1909 m. rugpjūčio 21 d. Tad jos amžius yra 116 metų.
O kiek ilgai gyvenama Lietuvoje? Pasak lektoriaus, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimus vyrų yra 73,02 metai, moterų – 81,64 metais. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė sulaukus 65 metų: vyrų 15,37 metų, moterų 20,33 metų.
Galima palyginti su kitų šalių rodikliais. Kokios yra pasaulio šalių rekordinės reikšmės? Vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimus Honkonge-Kinijoje yra 83,28 metai, Švedijoje – 82,29 metai. Moterų Honkonge-Kinijoje yra 88,70 metai, Japonijoje – 87,18 metų.
Europos šalių rekordinė reikšmės yra tokios – vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimus vyrų 82,29 metais Švedijoje, o moterų 86,33 metai Ispanijoje
Per paskaitą senjorai sužinojo apie Vokietijos paradoksą. Nors šioje šalyje yra daugybė pozityvių sveikatos veiksnių: aukštas finansavimas, išvystytas sveikatos priežiūros tinklas, resursai ir technologijos, sveikatos draudimas, socialinė apsauga, maža socialinė nelygybė, egalitariškumo užtikrinimas sveikatos apsaugoje, ilgalaikis sveikatos ir mirtingumo rodiklių atsilikimas nuo kitų Vakarų Europos šalių.
Lektorius palygino Lietuvos sovietmečio mirtingumo modelį ir kokia situacija dabartinėje laisvoje šalyje. Sovietmečiu buvo itin aukštas darbingo amžiaus vyrų mirtingumas dėl nesaikingo alkoholio vartojimo ir smurtinių mirties priežasčių. Taip pat anie laikai pasižymėjo tuo, kad buvo stagnuojantis aukštas vyrų ir moterų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų. Ir paradoksu dėl mirtingumo nelygybės – jis buvo itin aukštas mirtingumas pramonės įmonių darbininkų grupėje, kaime, mažiau išsilavinusių grupėse.
Šiuolaikiniai Lietuvos gyventojų sveikatos veiksniai yra iš dalies pasikeitę. Nors ir sumažėjusi, išlieka didelė alkoholio vartojimo ir rūkymo žala. Kiti su sveikata susijusios elgsenos veiksniai: nesveika mityba, žemas fizinis aktyvumas, prasta psichinė ir emocinė sveikata, ankstyvos diagnostikos ir prevencijos spragos, didelės sveikatos nelygybės: teritorinės, ekonominės, socialinių grupių…
Įdomu tai, kad vedę vyrai gyvena ilgiau, negu neturintys šeimų, nors moterims šis skirtumas yra nedidelis.
Ar Lietuva gali tapti mėlynąja vadinama ilgaamžiškumo zona, priklauso ir nuo individualių asmens veiksmų, ir nuo prevencijos, sveikatos priežiūros bei šalies politikos sveikatos atžvilgiu.
Rasa Pakalkienė
Autorės nuotraukos
