Literatūrinė Žemaitija
Spalio mėnesį įvyko Turizmo fakultete įgyvendinamo projekto „Žemaitija – istorinis Europos kraštas“ baigiamieji renginiai. Dvi lituanistės Mildos Stanevičienės paskaitos „Literatūrinė Žemaitija" sulaukė susidomėjimo ir sutraukė daug klausytojų. Auditorija buvo sausakimša.
Pedagogė Milda Stanevičienė, buvusi „Fortūnos“ grupės narė, dabar lietuvių kalbos moko ukrainiečių vaikus. Pažadėjusi pasidalinti tik ypatingais ar mažiau žinomais faktais, ji sakė, kad su Žemaitija susiję bene 80 autorių.
Pranešėja buvo parengusi įdomios medžiagos apie penkis žymius žemaičius – Simoną Stanevičių, Žemaitę, Šatrijos Raganą, Vytautą Mačernį ir Jurgį Savickį. Klausimais sužadinusi auditorijos susidomėjimą, vienu kitu žodžiu paminėjusi kūrinius, M. Stanevičienė nenagrinėjo, neinterpretavo jų kūrybos. Dėmesį ji sutelkė į asmenybės išskirtinumą, unikalumą, dramatiškas gyvenimo aplinkybes. S. Stanevičius iškilo kaip patriotas, visą savo gyvenimą skyręs lietuvių kalbos tyrinėjimui, tautosakos rinkimui. Žemaitė – kaip drąsi moteris, nebijojusi aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje ir mylėti brandžiame amžiuje. Iki šiol žemaičiai su meile ir pagarba prisimena Šatrijos Raganos rūpinimąsi ligoniais ir našlaičiais, didžiuojasi genialiu poetu V. Mačerniu ir vykdo jo paliktą priesaką „gyventi aukštomis akimirkomis”, mokosi atmintinai jo sonetus. Diplomatas ir rašytojas J. Savickis, nepalaužtas žinios apie karo metais žuvusią šeimą, negalėdamas grįžti į Lietuvą, mažą jos dalelę perkėlė į Prancūziją – savo vilą pavadino „Ariogala” ir ten, sunkiai dirbdamas žemės ūkio darbus, rašė noveles ir romanus.
Besidomintys literatūra išgirdo kitokį pasakojimą apie žinomus žmones, o mažiau žinantys papildė savo žinias.
Albina Varanauskienė
Bonifaco Vengalio nuotraukos