
Literatūros fakulteto svečias J. Valiušaitis pasakojo apie knygnešius
Ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio istorijoje knygnešių fenomenas užima išskirtinę vietą. 2004 m. UNESCO knygnešystę pripažino unikalia ir pasaulyje analogų neturinčia veikla. Knygnešystė buvo nukreipta prieš carinės Rusijos vykdomą rusifikaciją. Lietuvių spaudos draudimas buvo didžiulis smūgis kultūros raidai. Atsaku tapo knygnešių veikla.
Kovo 16-ąją minima Knygnešio diena. Tai vieno žymiausių knygnešių Jurgio Bielinio gimimo diena. Jo antkapio Soste (kaimas Biržų rajone) užrašas skelbia: Norint sukurti tautoje vienybę ir didžią ateitį, dabartis reikalauja praeities didvyrių pėdomis eiti. Knygnešiai lietuvišką spaudą 40 metų slapta gabeno į Lietuvą iš tuometinės Mažosios Lietuvos, Amerikos ir platino po visą kraštą, rizikuodami savo laisve.
Apie knygnešius, jų veiklą Literatūros fakultete kalbėjo fotomenininkas, visuomenininkas Juozas Valiušaitis. Anot pranešėjo, mūsų valstybės kūrėjai yra knygnešiai arba jų vaikai. Jis pristatė fotoalbumą, skirtą knygnešių atminimui (fotoalbumas turi ir CD versiją). Fotoalbumą sukūrė Juozas Valiušaitis, Rimantas Dichavičius, Vincas Matonis. Jį sudaro 140 plakatų. Tai reikšminga pažintinė medžiaga šalies mokykloms, bibliotekoms. Pranešėjas supažindino auditoriją su žymiausiais knygnešiais, jų veikla, caro valdžios represijomis kovojant su knygnešių sąjūdžiu. Nemažai dėmesio skyrė knygnešių atminties įamžinimui, papasakojo, kad įamžinant jų veiklą smarkiai pasidarbavo Knygnešių draugijos įkūrėja ir ilgametė vadovė dr. Irena Kubilienė. J. Valiušaitis paminėjo ir Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešystės muziejų, įkurta Ustronės kaimo sodyboje (Panevėžio raj.) Kalbant apie Valiušaičio kūrybą, tenka pastebėti, kad jo kūrybos atspindžių galime aptikti mokyklose, bažnyčiose, vienuolynuose ir kitose organizacijose.
Brutali carizmo politika žlugo. Pažvelgę atgal giliau suvokiame kovos už laisvę vertę.
Petras Biveinis, Literatūros fakulteto klausytojas
Kristinos Sadauskienės nuotraukos