
Mums reikia ir dainų, ir eilėraščių
Meninio ugdymo fakulteto įkvepiantys renginiai nestokoja klausytojų dėmesio. Ne išimtis ir šio pirmadienio renginys, skirtas poeto Pauliaus Širvio gimtadieniui, sukvietęs tiek klausytojų, kad fakulteto dekanė Izabelė Bražiūnienė turėjo atsiprašinėti dėl populiarumo. Nors ir ankštokai susėdę ar sustoję net keliomis eilėmis ant laiptų patyrė ypatingą susitikimo su Pauliaus Širvio kūryba valandą.
„Lietuviškas beržas ir karo viesulai“ – taip pavadintas Pauliaus Širvio 105-osioms gimimo metinėms skirtas renginys, nes sudarydama koncertinę programą ir pakviesdama paskaitai Istorijos fakulteto dekanę Vidą Kniūraitę, dekanė Izabelė Bražiūnienė sakė norėjusi per skaudžias patirtis parodyti poeto kūrybą. Įrašas su poeto skaitomu žinomiausiu eilėraščiu „Aš beržas“ tapo jautriu įvadu. O dr. Vidos Kniūraitės įžvalgos apie karo baisumų poveikį kūrėjui, priminė ir prarastosios kartos skaudžių likimų žymius pasaulio rašytojus Ernestą Hemingway, Erichą Maria Remarque, Richardą Aldingtoną, išgyvenusius Pirmojo pasaulinio karo siaubą. Ir Paulius Širvys, dvidešimtmetis patekęs į frontą, buvęs dukart nelaisvėje, ištrūkęs, vėl buvęs kare… Tie išgyvenimai, kai „Mirtis ir laisvė /Per vieną sprindį,/ Per vieną skrydį viesulų“ niekada neapleido poeto. Todėl daug skaudžių ir liūdnų, ilgesingų, jautrių eilučių poeto posmuose, neretai jau virtusių dainomis.
„Palik tik dainą man“. Tais eilėraščio žodžiais pavadinta koncertinė renginio dalis. Ją parengė skaitovų grupė ir ansamblis „Romantikai“. Ir graudino, ir šviesos nešė Erminijos Deviatnikovienės, Vaivos Laukaitienės, Aldonos Lėbuvienės, Nijolės Gradauskienės, Gražinos Jarmalytės, Valentinos Basalykienės, Irenos Rastenienės, Angelės Valionienės, Laimos Pečiukonienės, Vitalijos Vanagaitės jautriai deklamuojamos Pauliaus Širvio eilės. O „Romantikų“, Izabelės Bražiūnienės ir Antano Pociūno dainuojamos dainos poeto žodžiais įkvėpė ir visą auditoriją prisijungti. Negailėta aplodismentų, kai ką teko ir pakartoti.
Simbolinė dovana poeto 105-osioms gimimo metinėms buvo ir ansamblio padainuota Stasio Povilaičio daina, skirta Pauliui Širviui: „Amžinai išlikai pakelėj prie gimtųjų Sartų graudžią dainą dainuojančiu beržu…“ O dainą „Ir pražydo linai“ jau dainavo visa auditorija.
Nors ir buvo dėl ankštų patalpų išsinešusių nuoskaudų, bet rektorė pasidalino idėja pakartoti populiariausius renginius. Mums reikia ir dainų, ir eilėraščių, pakylėjančių virš kasdienybės, įkvepiančių šviesos dienose ieškoti.
Lilija Smalakienė
Vaclavo Svidinsko nuotraukos












