
„Norėčiau, kad kuo daugiau žmonių pravertų kompiuterių klasės duris“
Taip sako Informacinių technologijų fakulteto dekanas Ovidijus Gabrėnas. Ir ne tik todėl, kad ne vienam vyresnio amžiaus žmogui nuolat sudėtingėjantis informacinių technologijų pasaulis vis dar yra "terra incognita" ("nežinoma žemė"). Ir ne tik todėl, kad žino, kaip parodyti kelią norintiems eiti žinių kryptimi. Jis yra kupinas sumanymų ir idėjų, ką įdomaus ir prasmingo galėtų nuveikti susibūrę smalsūs ir žingeidūs senjorai. Dalintis žiniomis – jo, kaip dekano, savanoriškos veiklos prasmė.
Apie fakultetą ir klausytojų poreikius
Šie mokslo metai O. Gabrėnui – ketvirtieji dekano metai. Dekano veikla prasidėjo nuo kraustymosi į naujas patalpas. Du pirmieji kompiuteriai šiandien jau lyg relikvija primena sunkoką pradžią. Paskui dar buvo keturi paskolinti kompiuteriai. Dabar jau kitos sąlygos dirbti ir mokytis.
Šiemet 117 naujų klausytojų tikisi gilintis į informacinių technologijų paslaptis. Kuo šie mokslo metai fakultete bus kitokie? „Esame parengę 8 mentorius, kurie gali konsultuoti, pamokyti, padėti išsiaiškinti iškilusias problemas. Praėjusiais mokslo metais per 60 konsultacijų surengta. Šiemet sudarėme grafiką, ir mentoriai budi kiekvieną dieną iki pietų. Norėčiau, kad žmonės ateitų ne tik pasiklausti, yra laisvų kompiuterių, prie kurių gali sėsti ir dirbti. Mentoriai padėtų prisijungti, kur reikia, ar elektroninį pašto adresą susikurti, rašyti laiškus, pildyti dokumentus“, – apie fakulteto kasdieninę veiklą sako dekanas.
„Informacinių technologijų pasaulyje yra daugybė įdomių temų, bet rasti kvalifikuotų dėstytojų nelengva. Šiemet mes tiesiog prisijungiame prie partnerių įgyvendinamų projektų „Nė vienas nėra pamirštas“, „Prisijungusi Lietuva“, – dalijasi mintimis dekanas. Adomo Mickevičiaus bibliotekoje jau šią savaitę – du Ryšių reguliavimo tarnybos inicijuoto projekto renginiai. Fakultete tik surinkti klausytojus reikėjo. O skaitmeninius įgūdžius lavinančių paskaitų temos aktualios: kaip patogiai susiplanuoti vizitą pas gydytoją, kaip sumokėti komunalinius mokesčius, už paslaugas, už sodą, bendriją, kaip anūkui dovaną pavedimu padaryti, kaip atskirti netikras ir nepatikimas elektronines parduotuves, kaip efektyviai valdyti savo pinigus banko sąskaitoje, kaip atpažinti kibernetinius sukčius ir kaip nuo jų apsisaugoti, kodėl jau dabar reikia pasikeisti telefono numerius iš 8 į +370. Ir dar daug kitų aktualių klausimų.
Apie idėjas ir sumanymus
„Norėčiau suburti žmones į būrelius, kurie nagrinėtų atskiras temas ne tik teoriškai, bet ir mokytumėmės dirbdami, – sumanymu dalijasi dekanas. – Pavyzdžiui, apie dirbtinio intelekto galimybes, giminės medžio kūrimą, išmaniųjų namų technologijas arba virtualią realybę su galimybėmis mokytis, žaisti žaidimus“. Tos temos ir jam pačiam įdomios, jis daug kuo naudojasi, turi patirties. „Pasiklausyti neužtenka, reikia eiti ir bandyti“, – tikina O. Gabrėnas. Juo labiau, kad jau yra ir techninių galimybių. Dekano svajonė, kad fakultetas nebūtų tik mokslų vieta, nors naujos žinios atveria akis, tačiau svarbu ir gera nuotaika, bendravimas, o tai galėtų būti susibūrus bendraminčiams kurti savo išmaniuosius namus ar prisijungti vaizdo žaidimų pažaisti.
Pats būdamas kūrybingas ir žingeidus, Ovidijus norėtų įkvėpti ir kitus. Jį įkvepia ieškojimų procesas. O. Gabrėnas sau elektromobilį susikonstravo, kol dar nebuvo taip populiaru, pirmas saulės elektrinę pasistatė. „Ir nuolat mokausi, – šypsosi dekanas. – Pastatėme projektorių, o tas vaizdą atvirkščiai rodo. Smalsu pasidarė, kodėl. Išsiaiškinau, kaip jis veikia ir iš kur bėda atsirado“.
Apie šokius, žygius ir diskgolfą
O. Gabrėnas į MČTAU atėjo baigęs darbą, nes turėjo čia pažįstamų. Ir pasirinko Turizmo fakultetą. „Mėgau judėti, keliauti, pats kasdien į darbą 18 km pėsčiomis eidavau. Prisimenu, kiek su dekane Teodora Dilkiene palei Nerį nužygiavome“,- apie vieną iš pomėgių kalba Ovidijus.
Tačiau daug kas prisimena ir O. Gabrėno surengtą žygį „100 km aplink Vilnių“. „Kilo mintis, o kaip ją įgyvendinti? Du kartus su žmona pražygiavome maršrutą, sudėliojome atkarpas, matavome kelią iki patogiausios visuomeninio transporto stotelės, skaičiavome, kokias atkarpas nužygiuoti galima iš karto, kur stabtelėti pailsėti. Taip padarėme 11 maršruto atkarpų. Tris grupes pats visą maršrutą vedžiau“, – prisimena žygio sumanytojas.
O diskgolfu sako prieš trejus metus „susirgęs“. Ovidijaus nuomone, šis sportinis žaidimas labiausiai tinkantis vyresnio amžiaus žmonėms užsiėmimas. Grynas oras, lavini judesių koordinavimą, neleidi tingėti smegenims, nes galvoji, kur skris tavo diskas, bent 100 kartų lenkiesi pakelti nukritusio disko, smagi kompanija ir dar daugybė šio žaidimo privalumų – išvardija Ovidijus. Jis ne tik žaidžia ir dalyvauja varžybose Vilniuje, Vingio parke. Jie kartu su žmona važiuoja ir į kitose vietose vykstančias varžybas. Ovidijui patinka atrasti naujas vietas, pasikeitęs kraštovaizdis verčia prisitaikyti, ieškoti naujų žaidimo sprendimų. „Man patinka mėgautis žaidimu, aš varžausi su savimi“, – sako O. Gabrėnas, kuklindamasis dėl iškovotų medalių.
O šokiai? „Šokti labai patinka, nepraleidžiu progos“, – juokauja Ovidijus. Todėl mielai talkina ir šokių festivaliuose, konkursuose padėdamas su įgarsinimu ir muzika.
Dar prie išskirtinių O. Gabrėno pomėgių reikėtų pridėti ir pradėtą veisti vynuogyną.
Padėti, paaiškinti, surasti, visada gali klausti Informacinių technologijų fakulteto dekano. Taip teigia ne vienas MČTAU žmogus. „Jaučiuosi įsipareigojęs bendruomenei, įsipareigojęs fakultetui. Ne viską žinau, bet jei galiu padėti, kodėl ne. Beieškodamas sprendimo pats tobulėji“, – sako O. Gabrėnas.
Apie jubiliejų
Kukliai Ovidijus Gabrėnas nutylėjo savo septyniasdešimtmetį. Vengė oficialių paminėjimų, tačiau bičiuliai nepamiršo. Buvo gėlių ir rektorės sveikinimas su įrašu, kad menas gyventi nėra sugebėjimas prie gyvenimo pridėti daugiau metų – tai sugebėjimas prie metų pridėti daugiau gyvenimo. Ir linkėjimas, kad negestų vis pirmyn vedantis ieškojimo jausmas, gimtų įkvepiančios ir džiuginančius idėjos, sektųsi suplanuoti darbai, netrūktų jėgų ir sveikatos. „Kad nepritrūktų sveikatos“, – sakė ir O. Gabrėnas paklaustas, ko norėtų sau po gimtadienio.
Lilija Smalakienė
Autorės ir asmeninio Ovidijaus Gabrėno archyvo nuotraukos