Paskaitoje – apie Krikščionių Bažnyčių santvarkos tipus ir pagrindines institucijas

MČTAU prorektorė Violeta Skaržinskienė pasidžiaugė, kad šįkart gausus Religijų pažinimo katedros klausytojų būrys susirinko į paskaitą ypatingoje erdvėje – Valdovų rūmuose, padėkojo buvusiai Menų istorijos katedros vadovei Irenai Ūsaitei už šią galimybę. Renginių salė erdvi, su balkonu, puiki įgarsinimo ir demonstracinė įranga. Religijų pažinimo katedros vadovas Algimantas Petrauskas pristatė šiandienos paskaitos „Krikščionių Bažnyčių santvarkos tipai ir pagrindinės institucijos“ pranešėją dr. Liudą Jovaišą, išvardindamas visas pranešėjo regalijas – Katalikų mokslo akademijos akademikas, VU Istorijos fakulteto Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros vedėjas, buvęs lotynų kalbos mokytojas, docentas. Svarbiausia, kad gerbiamas L. Jovaiša sutiko būti katedros moksliniu kuratoriumi. Nuvilnijo visų mūsų padėkos plojimai.

Savo pranešimo, rodos, sunkiai aprėpiamą vienoje paskaitoje temą istorikas gausiai iliustravo įvairiomis teksto schemomis, žemėlapiais, nuotraukomis.

Kalbėjo apie pagrindinius krikščionių Bažnyčių „vidinės“ santvarkos tipus: hierarchines Bažnyčias – senąsias Rytų (orientalines) Bažnyčias, Rytų, Graikų, Bizantijos, Ortodoksų, Pravoslavų, Stačiatikių Bažnyčias, Rytų katalikų Bažnyčias; Sinodines Bažnyčias – evangelikų (protestantų) Bažnyčias, atsiradusias XVI amžiuje. Įdomu buvo plačiau sužinoti apie Bažnyčios hierarchinės santvarkos pamatą, seniausią ir aukščiausią kunigystės luomą – vyskupus. Jie laikomi apaštalų įpėdiniais, yra aukščiausio rango dvasininkai, turintys kunigystės pilnatvę – teikia Šventimų ir Sutvirtinimo sakramentus, iškilmingai šventina (konsekruoja) bažnyčias, aliejus, liturginius reikmenis, vargonus, varpus. Vyskupai yra vietinių Bažnyčių (vyskupijų) vadovai ir autoritetingi tikėjimo mokytojai, nes geriausiai žino, kas yra teisingas tikėjimas. Kunigai (žemesnis luomas) yra Eucharistijos aukotojai ir daugumos sakramentų teikėjai, o diakonai neklauso išpažinčių ir neaukoja Mišių. XV a. išsiskyrė Romos katalikų ir Rytų Ortodoksų Bažnyčia. Dabar Rytų (Ortodoksų) Bažnyčių patriarchatai yra: Konstantinopolio, Aleksandrijos, Antiochijos, Jeruzalės, Bulgarijos, Serbijos, Maskvos, Gruzijos, Rumunijos. Dar yra Rytų katalikų Bažnyčios, iš kurių 23 pripažįsta popiežiaus autoritetą. Didžiausia sirų-malabarų (4,5 mln.), Ukrainos graikų katalikų (4,3 mln.) ir maronitų (3,5 mln.) Bažnyčios. Kai kurios smarkiai nukentėjo nuo karų. Romos Katalikų Bažnyčios galva – popiežius – šv. Petro įpėdinis ir Vakarų patriarchas. Svarbus popiežiaus atributas yra tiara (trijų karūnų galvos apdangalas), kuri reiškė pretenzijas ir į dvasinę, ir į pasaulietinę valdžią. Paulius VI atsisakė nešioti tiarą ir užsidėjo paprastą popiežiaus kepurę. L. Jovaiša kalbėjo ne tik apie popiežiaus atributus, bet ir apie pačios kurijos įstaigas, popiežiaus sekretoriato pareigūnus lietuvius Audrį Juozą Bačkį (1979-1988) ir Rolandą Makricką (219-2021); apie popiežiaus nuncijus ir Lietuvos katalikų vyskupus; popiežiaus rinkėjų korpusą. Sužinojome, jog popiežių anksčiau rinkdavo 70, o dabar – 120 kardinolų rinkėjų. Du kartus konklavoje dalyvavo Lietuvos kardinolai Jurgis Radvila (1583-1600), Audrys Juozas Bačkis. Jauniausias lietuvis kardinolas yra Rolandas Makrickas (2024). Sužinojome, kaip atpažinti arkivyskupą metropolitą, kuris prižiūri savo metropolijos vyskupus. Metropolitas ant kaklo užsideda palijų, simbolizuojantį paklydusią avį, kurią ant savo pečių neša ganytojas. Nuo 1991 m. Lietuvoje yra dvi katalikų Bažnyčios metropolijos – Vilniaus (arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas) ir Kauno (arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas).

Paskaitoje daug išgirdome ir sužinojome apie įvairias krikščionių bažnyčias, jų institucijas, tarnautojus, ganytojus ir t. t., o ko neišgirdome, paklausėme.

Dalia Sinkevičienė

Vaclavo Svidinsko nuotraukos