
Neuromokslai – įdomus ir naudingas tyrimas
Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas (MČTAU) gavo Vilniaus universiteto pasiūlymą dalyvauti moksliniame projekte „Individualizuotos EEG neurogrįžtamojo ryšio sistemos pritaikymo vyresnių žmonių populiacijoje galimybių vertinimas“, kurį vykdo jungtinė Vilniaus universiteto komanda, susidedanti iš neuromokslų, sociologijos bei medicinos mokslų atstovų.
Į paskaitą atvykę MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto studentai susidomėję klausėsi medicinos mokslų atstovų apie ne visiems girdėtus ir žinomus neuromedicininius tyrimus. Susitikime prisistatė trys specialistai: Aurimas Mockevičius, ketvirtųjų metų biofizikos doktorantas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro bei Medicinos mokslo centro jaunesnysis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dr. Jūratė Charenkova, sociologijos mokslų docentė, ir Vilniaus universiteto jaunesnysis mokslo darbuotojas Artur Airapetian, medicinos studijų magistras, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos rezidentas.
Mokslininkai kalbėjo apie pasaulyje vykstančius demografinius pokyčius, kurie stebina senstančia bendruomene ir vis labiau plintančia žmonijos rykšte Alzheimerio liga.
Europos Sąjungoje ir Lietuvoje dabar kas penktas gyventojas yra sulaukęs 65 ir daugiau metų. Visuomenės senėjimas tampa vis aktualesne problema, nes didėja ne tik vyresnių žmonių populiacija, bet ir įvairių ligų bei negalių paplitimas.
Daugėja demencijos atvejų, todėl mokslininkai kėlė klausimų dėl kognityvinio rezervo išsaugojimo, kaip teisingai reguliuoti situaciją ir neleisti užmigti žmogaus smegenims.
Minėto projekto tikslas – išbandyti neurogrįžtamojo ryšio sistemą, kuri skirta smegenų veiklai pagerinti. Neurogrįžtamasis ryšys yra paremtas smegenų aktyvumo matavimu realiu laiku, kai matuojamas signalas yra pateikiamas žmogui vaizdu ar garsu, tokiu būdu sudarant sąlygas grįžtamojo ryšio pagalba reguliuoti savo smegenų aktyvumą. Sistema yra pagrįsta smegenų atsaku į tam tikrus struktūruotus garsus, kurie sukelia labai aiškų, lengvai pamatuojamą smegenų aktyvumą. Šie garsai specifiškai sukelia vadinamojo gama dažnio smegenų aktyvumą, kuris yra siejamas su jutiminėms ir pažintinėms funkcijoms.
Pirminis atliktas tyrimas, išbandant šią sistemą su jaunų žmonių grupe, parodė, kad sistema veiksmingai keitė smegenų aktyvumą. Todėl šiame projekte yra siekiama atlikti visapusišką sistemos veiksmingumo bei pritaikymo galimybių vertinimą tikslinėse grupėse – tarp vyresnio amžiaus žmonių.
Lektoriai pristatė detales, kaip bus vykdomas tyrimas, papasakojo apie testus, parengtus klausimynus, kaip bus vertinamos pažintinės funkcijos. Smegenų aktyvumas šiuo atveju yra matuojamas paviršiniu būdu naudojant elektroencefalogramą. Tai neinvazinis, visiškai saugus metodas, kuris neturi jokių šalutinių poveikių ir yra lengvai pritaikomas.
Jaunieji mokslininkai pakvietė dalyvauti asmenis, kurie: yra sulaukę 60 metų ar vyresni; turi įprastą (arba su korekcija) regą ir klausą; neturi neurologinių ar psichinių sutrikimų; nevartoja psichotropinių vaistų; nesiskundžia žymiais atminties ar pažintinių gebėjimų sutrikimais.
Manoma, jog šis mokslinis tyrimas – tai puiki, įdomi ir naudinga patirtis jo dalyviams, leisianti susipažinti su šiuo metu vykdomais neuromokslų tyrimais ir naujausiomis neurotechnologijomis bei išbandyti mokslu grįstą sistemą, kuri gali turėti teigiamą poveikį smegenų veiklai.
Po paskaitos, užsiregistravo senjorai, norintys dalyvauti tyrime. Projekto vykdymą prižiūrės Sveikos gyvensenos fakulteto prodekanė Nijolė Bielinienė. Projektas planuojamas pusei metų. Įvykdę projektą, mokslininkai pakvies universiteto bendruomenė rezultatų aptarimui.
Viktorija Montvilienė, Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė
Sigitos Eimutienės nuotraukos






