
Paskaitoje – apie svarbiausią gyvybės pagrindą
Į paskaitą – diskusiją Sveikos gyvensenos fakultete „Ląstelių sveikata: kelias į ilgaamžiškumą“ susirinko dešimtys senjorų, norinčių daugiau sužinoti apie kūno pagrindines statybines medžiagas – ląsteles. Sužinoti, kas yra ląstelė, iš ko ji sudaryta ir kaip svarbu palaikyti jų sveikatą, kad jaustumėmės energingi ir sveiki.
Jauna mokslininkė, inžinerinių mokslų daktarė Miglė Kaušikienė iš UAB „Valentis“, supažindino fakulteto klausytojus su ląstelių istorija, jų sandara, molekuliniais ir gyvų ląstelių tyrimais, tipais, regeneracijos procesais.
Anglų mokslininkas Robertas Hooke 1665 metais pirmasis stebėjo augalinės medžiagos strukūrą mikroskopu, kuris galėjo padidinti vaizdą 30 kartų. Tyrimą aprašė knygoje „Micrographia“, kurioje pirmą kartą pavartojo terminą „ląstelė“. Šiuolaikiniai mikroskopai gali padidinti vaizdą iki milijonų kartų. Mokslininkai dabar gali auginti ląsteles laboratorijoje ir tyrinėti jų elgseną kontroliuojamomis sąlygomis.
Lektorė pažymėjo, kad suaugusio žmogaus kūne yra apie 100 trilijonų (100 000 000 000 000) ląstelių. Įspūdingas skaičius….
Ląstelė yra gyvybės pagrindas. Galime įsivaizduoti, kad ląstelė yra kaip maža gamykla, kuri atlieka visas gyvybei būtinas funkcijas. Tai yra mažiausias gyvas vienetas, iš kurio sudaryti visi organizmai – nuo mažiausios bakterijos iki žmogaus. Ląstelės viduje vyksta įvairūs procesai, kurie padeda jai išgyventi, daugintis, gauti energijos ir vykdyti savo funkcijas organizme. Tai tarsi mažas, savarankiškas vienetas, kuris kartu su kitomis ląstelėmis kuria visą mūsų kūną.
Dauguma žmogaus organizmo ląstelių nuolat atsinaujina, tačiau šis procesas priklauso nuo ląstelės tipo, kurių žmogaus kūne yra 240: jungiamojo audinio, kraujo, raumenų, kaulų, lytinės, žarnyno epitelio, odos, kepenų, imuninės, nervų sistemos ir kitų tipų ląstelės. Kai kurios ląstelės atsinaujina greitai ir dažnai, kitos – labai lėtai arba beveik visiškai neatsinaujina. Neuronai ir širdies raumenų ląstelės atsinaujina labai lėtai arba visai nustoja atsinaujinti po tam tikro gyvenimo etapo, tačiau dauguma kitų ląstelių, ypač epitelio ir kraujo ląstelės, nuolat keičiasi ir atsinaujina.
Ląstelių funkciją ir regeneracijos procesą trikdo: aplinkos tarša, cheminės medžiagos, stresas, rūkymas, alkoholio vartojimas, prasta mityba, augimo hormono trūkumas, lėtiniai uždegimai ir įvairios ligos (pavyzdžiui, cukrinis diabetas), nutukimas, nejudrumas.
Paskaitos metu auditorijoje apsilankė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė, kuri klausytojus pasveikino su mokslo metų pradžia ir prisistatė kaip kandidatė į Lietuvos Seimą. Kalbėjo apie sveikatos apsaugos sistemos organizavimą bei visuomenės sveikatos perspektyvas.
Vytautas Vaitkus, MČTAU Sveikos gyvensenos fakulteto prodekanas
Sigitos Eimutienės nuotraukos