Per vasaros vidurį – tango ritmu

Nuo pirmų stovyklavimo valandų mokytasi naujo šokio. Jis mums atrodė gana sunkokas. Ir tai buvo savitas iššūkis, pareikalavęs ne tik drąsos, bet ir valios. Tik dėl puikios vadovės Valerijos Stričkienės kantrybės, supratingumo ir empatijos vis drąsiau dėliojome žingsnelius, stengėmės įsiminti šokio brėžinius, o jie tikrai nebuvo įprasti ir ne iš lengvųjų. Taigi, šis mums pradžioje atrodęs sunkiai įveikiamas šokis – romantiškasis „Tango“. Kolektyvas džiaugiasi įveikęs sunkumus, ir šokėjos dar repeticijose padailinusios šokį mielai pasirodys žiūrovams.

Penkios stovyklos dienos užsipildė ne tik darbu repeticijų salėje. Ne tik šokome, bet ir labai turiningai leidome laisvalaikį. Kadangi saulutė mums nepagailėjo šilumos – lepinomės maudynėmis, mėgome pasivaikščioti, grožėjomės rožynais.

Apsilankėme Alantos dvare, kur vyko Tradicinio siuvinėjimo stovykla „Žaliasis laumžirgis. Nuo meistriškumo iki kūrybiškumo“. Žavėjomės Lietuvos auksarankių siuvinėjimais, austomis juostomis, riešinėmis. Mėgavomės klausydamos sutartinių. Tad įspūdžių daug.

Šie metai šokių studijai jubiliejiniai – minėsime veiklos dešimtmetį. Norisi gražios ir įsimintinos dešimtmečio paminėjimo šventės. Kiekviena pasidalino mintimis ir idėjomis apie iškilmes ir renginį.

Gražus bendravimas, bendras siekis ir šokis dar labiau suartino grupės „Emocija“ šokėjas. Ir atrodo, kad iš širdies: „Liejasi, skamba melodija. / Gal tai valsas švelnus?/ Gal romaniškas Tango…/ Šokis sielai sparnus užaugina,/ Pakylėja ligi dangaus./ Skausmą ramina, pyktį slopina./ Polėkiams uždega širdį žmogaus.“

Mes nuoširdžiai dėkojame mūsų mylimai vadovei Valerijai už laiką, praleistą Alantoje, už jos begalinę kantrybę ir toleranciją! Jau laukiame naujų mokslo metų.

Virginija Karnickienė ir Elena Mozalienė, grupės „Emocija“ šokėjos

Autorių nuotraukos