Popietės laikas pagal Evą Tombak

Rašytoja papasakojo, ko mes galime pasimokyti iš vienuolių tyrimo apie Alzheimerį, o pristatydama knygą „Popietės laikas. Amžėjimo vadovas pradedantiesiems“ kalbėjo apie ne tiek apie amžėjimo trūkumus, bet apie jo privalumus.

Pagal Carlą Gustavą Jungą, žmogaus gyvenimą galima palyginti su saulės judėjimu per dangų – tai simbolinis būdas paaiškinti, kaip keičiasi mūsų psichika bėgant laikui. Gyvenimas pagal šią metaforą: rytas – augimas, vidurdienis – pasiekimai, popietė – prasmės paieška, naktis – išmintis ir ramybė. Popietė tai daugelio iš mūsų amžiaus tarpsnis – 65-85 metai.  Apie protą, tą nuostabią gamtos dovaną žmogui, kalba sukosi pirmojoje paskaitoje. Apie jo pokyčius, nykimą, Alheimerį ir demenciją. Statistikos skaičiais, faktais iš istorijos ir žinomų žmonių gyvenimų lektorė iliustravo temą apie Alzheimerį, patikindama, kad liga neatsižvelgia nei į turtus nei į statusą. Liūdnoką temą praskaidrino pasakojimas apie bene pora dešimtmečių trukusį vienuolių moterų nuo 75 iki 100 metų amžiaus, kurios gyveno panašų gyvenimą, tyrimą, ir  ko galima iš to pasimokyti. Vienuolių tyrimas rodo, kad gyvenimo trukmę ir atsparumą demencijai lemia ne tik sveikas gyvenimo būdas, bet pirmiausia – pozityvus požiūris, nuolat treniruojami lingvistiniai gebėjimai ir gebėjimas tramdyti kenksmingas emocijas. Paprastai kalbant: daugiau skaityti ir rašyti, aktyviai ir prasmingai gyventi, malonūs pomėgiai (tinka ir mezgimas), bendravimas ir daugystė, nebijoti mirties ir neieškoti ligų, jei gerai jaučiatės.

Eva Tombak dažnai sakė, kaip svarbu jaustis gerai kasdienybėje, net Alzheimerio  atveju svarbu  ne tiek praeitis ar ateitis, kiek dabarties momentas, net jei atmintis silpsta, emocinis išgyvenimas išlieka. Ir antroji Evos Tombak paskaita buvo apie popietės laiką, kaip laimingą gyvenimo tarpsnį. „Kai saulė vakarop, ji atrodo arčiau žemės. Ir mes matome ribas, tad svarbiausia yra dabarties akimirka. Daryk dabar, neatidėliok,“ – sako rašytoja.

Taigi, kaip senti lėčiau? Kokio amžiaus užsitarnaujame „užtarnauto“ poilsio? Socialinės išmokos dėl amžiaus atsirado tik Bismarko laikais Vokietijoje, Šventame rašte apie tai net nekalbama. Taigi, anot Evos Tombak, prasminga veikla būtina, būtina priežastis, kuri verčia keltis ryte. Būtina artimų, bendraminčių žmonių bendruomenė. Būtina vengti toksiškų santykių ir apatijos, vengti perteklinės globos. Svarbu ir mityba. „Ugdykite pozityvumą, o pyktį transformuokite į kūrybą“, – sakė rašytoja.

Amžėjimas turi trūkumų, bet ir privalumų nestokoja: tai naujas gyvenimo žaidimo lygis, tai branda ir išmintis, net imuninė sistema veikia geriau nei jaunystėje. „Išmintis nėra apie visko žinojimą, išmintis yra apie mokėjimą būti čia ir dabar, apie mokėjimą gyventi akimirkoje, kokia yra ir su tuo, ką turime, – sakė Eva Tombak.

Kitame susitikime rašytoja pristatys savo knygą „Nebaigti reikalai: kaip terapinė kultūra klibina tėvų ir vaikų santykius“.

Lilija Smalakienė

Autorės nuotraukos